švietimas

Seimo kanceliarijos teisės departamento teisininkai įvertino „valstiečių“, „Nemuno aušros“, „lenkų“ ir „Demokratų vardan Lietuvos“ Seimo narių siūlymus, kuriai norima apeiti Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir įpareigoti švietimo įstaigas propaguoti tik santuokinę šeimą. „Švietimo politika turėtų būti orientuota į vienodą visų vaikų apsaugą ir jų savivertės ugdymą, nepriklausomai nuo šeimos, kurioje vaikas auga modelio, socialinės ar finansinės padėties“, - teigia teisininkai.

Zackas Polanskis buvo išrinktas Anglijos ir Velso žaliųjų partijos lyderiu praėjusių metų rugsėjį. Interviu žurnalui „Attitude“ homoseksualus aktyvus žmogaus teisių gynėjas atskleidė, kad būdamas paauglys tapo homofobinio išpuolio auka.

Viešojoje erdvėje vis dar dažnai girdime argumentą: „Mano vaikas per mažas, jam nereikia žinoti apie skirtingas seksualines orientacijas ar lytines tapatybes.“ Tėvai tvirtina norintys „apsaugoti vaikystę“, atidėti sudėtingas temas vėlesniam laikui arba mano, kad vaikai tiesiog „to nesupras“. Tačiau šis požiūris remiasi klaidinga prielaida, jog kalbėjimas apie LGBTQ+ egzistavimą yra sudėtinga tema, netinkama ar žalinga. Iš tiesų – priešingai: elementari informacija apie žmonių įvairovę yra būtina tiek vaikų emocinei raidai, tiek saugesnei visuomenei kurti.

Tėvų ir vaikų kalbėjimasis apie seksą dažnai yra sudėtinga ir prieštaringai vertinama tema, tačiau ji tampa dar svarbesnė ir sudėtingesnė, kai bendraujama su homoseksualiais paaugliais. Tėvų vaidmuo švietime apie lytinį gyvenimą yra esminis, siekiant užtikrinti paauglių sveikatą, saugumą ir gerovę. To nedarant – kyla papildomos rizikos vaikui.

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ilgus metus kovoja, kad LGBTQ+ žmonės turėtų tokias pat teises kaip visi Lietuvos piliečiai. Jis pažymi, kad bėgant dešimtmečiams keitėsi siekių spektras - nuo teisės egzistuoti iki teisės kurti šeimą. Kita vertus, esama sričių, kurias pokyčiai palietė mažai – politika ir švietimo sistema.

Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje nuskalbėjo siūlymas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai parengti konkrečias priemones, skirtas homofobijos, bifobijos ir transfobijos reiškinių užkardymui ir prevencijai švietimo sistemoje. Į siūlymą suskubo sureaguoti ministrė Raminta Popovienė.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bendrame posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl LGBTQ+ asmenų teisių užtikrinimo sveikatos priežiūros srityje. Pripažinta, kad mūsų šalyje nėra sisteminio požiūrio ir planavimo, kuris užtikrintų sveikatos priežiūros paslaugų įvairovę ir prieinamumą LGBTQ+ asmenims.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atskleidė nerimą keliančias tendencijas Europoje, Centrinėje Azijoje ir Kanadoje. Smarkiai sumažėjo prezervatyvų naudojimas lytiškai aktyvių paauglių gretose. O tai kelia grėsmę netrukus sulaukti lytiniu keliu plintančių protrūkio ir ženkliai daugiau neplanuoto nėštumo atvejų.

Jungtinių Amerikos Valstijų administracija rugpjūčio pabaigoje paskelbė nurodymą visoms valstijoms pašalinti iš pamokų temas apie trans ir nedvinarės tapatybės žmones. Jei iki spalio 27 d. to nebus padaryta, valstijos gali netekti milijoninių federalinių dotacijų.

Socialdemokratai, „Nemuno aušros“, valstiečių bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija pasirašė koalicijos sutartį. Joje įvardinti klausimai dėl kurių skirtingų pažiūrų politikai nesutaria. Tarp jų atsidūrė net keli.

Derėdamiesi dėl naujos koalicijos sudarymo, Lietuvos valstiečių sąjunga socialdemokratams pateikė 41 punkto pageidavimų sąrašą. Trečiadienį paaiškėjo, kad jame yra konkrečių reikalavimų dėl partnerystės ir jos formos įteisinimo. Taip pat siekiama užkirsti kelią abortų įteisinimui bei apriboti galimybes vaikus mokyti apie lytiškumą.

„Suaugusieji ir klasės draugai tyčiojosi iš manęs. Tik supratęs kaip tai man pakenkė, galėjau susitvarkyti“, - teigia skaitytojas pasidalinęs savo gyvenimo istorija. Jo aprašytos situacijos – tai kasdienybę, su kuria vis dar susiduria daugybę LGBTQ+ žmonių.

Šiuolaikiniame pasaulyje seksualumas dažnai apipinamas mitais, stereotipais ir nuasmeninimu. Jam klijuojamos etiketės, jis mistifikuojamas arba redukuojamas tik iki fizinio potraukio. Ypač LGBTQ+ bendruomenėje, kur seksualinė tapatybė tampa ir politine, ir socialine tema, dažnas susiduria su klausimais: „Kas aš esu? Kodėl jaučiu tai, ką jaučiu? Ar turiu pasirinkti vieną etiketę visam gyvenimui?“.

Programos „Renkuosi mokyti!“ vadovas Artur Adam Markevič sako, kad geras mokytojas turi ne tik matyti, bandyti suprasti ir ugdyti vaikus, bet kartais pažvelgti ir į save. Jeigu reikia, pamiršti, ko yra išmokęs, kad pakeistų klaidingas savo nuostatas, ir mokytis suprasti pasaulį iš naujo. To labai dažnai prireikia, kalbant apie lyčių stereotipus.

Nepaisant to, kad LGBTQ+ klubas Vilniuje nuolatos stebimas apsaugos kameromis, Soho kas savaitę susiduria su iššūkiais. Apie tai socialiniame tinkle Facebook pranešė klubo savininkas pasibaisėjęs kai kurių asmenų sąmoninga veikla.

Prieš penkerius metus Sandra Gaučiūtė dirbo vienoje Kauno gimnazijoje, mokė istorijos bei ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas. Nors darbas mokykloje teikė daug džiaugsmo, tačiau buvusi mokytoja nusprendė viską pakeisti iš esmės ir tapti ta, kuri padeda mokytojams bei jaunimo darbuotojams. S. Gaučiūtė sako, kad nors per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug pokyčių, tačiau mokyklos, kurios yra ir mūsų visuomenės atspindys – dar gana stereotipiškos erdvės. Anot jos, mokytojams reikia pagalbos, keičiant mokyklos kultūrą ir tai, kaip mes žiūrime į lyčių stereotipus.

Į LRT laidą „10–12“ paskambinusi buvusi darželio mokytoja pribloškė skaitytojus ir laidos vedėjui sukėlė šypseną. Regina iš Tauragės prisistačiusi moteris aiškino, kaip atsiranda homoseksualai. Viena pagrindinių priežasčių, anot jos, kad darželyje vaikams neaiškinama, kad išeinamojoje angoje gyvena „kakutis“.

Kai kurie politikai su Ignu Vėgėle priešakyje tvirtina, kad švietimas apie lytiškumą turėtų vykti tik namie, o mokykla turėtų nuo šios temos atsitraukti. Uždavus du kritinius klausimus, bus aišku, kodėl tokie ir panašūs siūlymai neįmanomi.

Įvairovės edukacijos namų vadovė Lina Januškevičiūtė sako, kad lyčių stereotipai tarp jaunų žmonių ne taip stipriai skiriasi nuo to, kas buvo prieš dvidešimt metų. Anot edukatorės, jauni žmonės augo su mumis, kurių supratimą apie lytiškumą ugdė „Panelės“ žurnalas, sudėtingomis aplinkybėmis augę tėvai ir seneliai, tad reikšmingesniems pokyčiams dar reikės subręsti.

Lietuvoje seksas vis dar išlieka nepatogia tema – apie jį kalbėti viešai nepriimtina, o šeimose dažnai vengiama. Dėl to daugelis jaunų žmonių vadovaujasi klaidinga informacija apie lytinį gyvenimą, santykius ir savo kūną. Tačiau kodėl taip yra?