Eitynės vyko liepos 25 dieną vakarų Rumunijoje esančiame maždaug 180 tūkst. gyventojų turinčiame Oradios mieste. Renginį organizavusi asociacija „Ark Oradea“ skelbia, kad savivaldybei pateikė daugiau nei 100 skirtingų maršrutų variantų, tačiau visi jie buvo atmesti. Taip vietos valdžia LGBTQ+ eitynes uždraudė jau ketvirtus metus iš eilės.

Nepaisydami draudimo, dalyviai vis tiek susirinko į solidarumo eiseną.

Baudos dar prieš prasidedant eisenai

Rumunijos žiniasklaida praneša, kad dar prieš prasidedant renginiui Oradios žandarmerija pradėjo skirti baudas dalyviams. Atsakydami į pareigūnų veiksmus, žmonės skandavo: „Man nerūpi – aš tai myliu!“, taip parodydami, kad neketina atsisakyti teisės į taikų protestą.

Į Oradą atvyko ne tik Rumunijos žmogaus teisių aktyvistai, bet ir dalyviai iš kitų Europos šalių. Renginį stebėjo kelių valstybių diplomatinių atstovybių atstovai.

Griežta Europos Parlamento kritika

Vienas ryškiausių eitynių dalyvių buvo Europos Parlamento vicepirmininkas Nicu Ștefănuță. Jis griežtai sukritikavo Rumunijos valdžios institucijų veiksmus ir pareiškė, kad tai daro žalą šalies reputacijai Europoje.

Politikas teigė, jog gėda, kad Europos Sąjungos valstybėje žmonėms draudžiama taikiai reikšti savo poziciją, o už dalyvavimą demonstracijoje skiriamos baudos.

Pasak jo, atsakomybė tenka ne vien Oradios merui – dėl susidariusios situacijos kaltę turi prisiimti ir nacionalinė politinė valdžia, kuri, anot jo, pasyviai stebi žmogaus teisių ribojimus.

„Šie jauni žmonės nėra kažkokie „LGBT“. Jie yra jūsų vaikai ir šios valstybės ateitis“, – pabrėžė N. Ștefănuță.

Organizatoriai: draudimai kartojasi kasmet

Asociacijos „Ark Oradea“ prezidentas ir vienas jos įkūrėjų Iulianas Dițiu dar prieš renginį sakė, kad vietos valdžia kasmet suranda naujų teisinių ar techninių argumentų, kodėl eitynės negali vykti.

Jo teigimu, reali problema nėra maršrutai ar viešasis saugumas – tai nuoseklus bandymas neleisti LGBTQ+ bendruomenei būti matomai viešojoje erdvėje.

Nepaisant draudimų, šių metų eitynės dar kartą parodė, kad dalis Rumunijos visuomenės nėra pasirengusi atsisakyti teisės į taikius susirinkimus. Žmogaus teisių organizacijos tikisi, kad tarptautinis dėmesys paskatins šalies valdžią užtikrinti visiems piliečiams vienodas konstitucines teises, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.