Šeštadienį sostinėje vykusios „Lithuanian Pride“ eitynės sutraukė tūkstančius žmonių. Organizatoriai skelbė, kad renginio tikslas buvo priminti politikams apie vis dar neišspręstus LGBTQ+ bendruomenės teisių klausimus, įskaitant partnerystės įteisinimą ir tos pačios lyties asmenų šeimų pripažinimą.

Didžioji renginio dalis praėjo taikiai, tačiau policijai teko reaguoti į keletą pažeidimų. Vilniaus apskrities policija pranešė, kad eitynių metu buvo sulaikyti aštuoni asmenys dėl įvairių pažeidimų – nuo viešosios tvarkos trikdymo iki pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Vienas labiausiai dėmesį patraukusių incidentų buvo susijęs su vyru, kuris renginio metu paleido juodus dūmus LGBTQ+ eitynių dalyvių kryptimi.

Iš pradžių atrodė, kad tai gali būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, tačiau naujausia informacija rodo, kad teisėsauga nusprendė imtis griežtesnių veiksmų. Baudžiamosios bylos inicijavimas rodo, jog pareigūnai vertina ne tik patį veiksmą, bet ir jo aplinkybes bei galimus motyvus.

LGBTQ+ organizacijų atstovai ne kartą yra pabrėžę, kad tokie incidentai negali būti laikomi vien „nuomonės išraiška“. Žmogaus teisių gynėjų teigimu, agresyvūs veiksmai viešų renginių metu prisideda prie nesaugumo jausmo, kurį daugelis LGBTQ+ žmonių Lietuvoje vis dar patiria kasdienybėje.

Todėl dūmų užtaiso incidentas tapo daugiau nei vienu viešosios tvarkos pažeidimu. Jis išryškino platesnį klausimą – kiek saugūs Lietuvoje yra LGBTQ+ žmonės, net ir dalyvaudami teisėtame, policijos saugomame renginyje.

Teisininkai atkreipia dėmesį, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę, tačiau ši teisė nesuteikia galimybės grasinti, gąsdinti ar kitaip trikdyti kitų žmonių teisėto susirinkimo. Būtent todėl teisėsaugos sprendimas pradėti baudžiamąjį procesą gali tapti svarbiu precedentu vertinant panašius incidentus ateityje.