„Būtų gerai, kad Seimas priimtų įstatymą, bet tokį įstatymą, kuris atitiktų konsensusą tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje. Kaip jūs žinote, pastarasis Seimas, kuriame turbūt buvo daugiau liberalių jėgų, pasisakiusių už tą radikalesnį sprendimo būdą, nepriėjo prie sprendimo dėl vienos labai paprastos, praktinės priežasties – tiesiog nerado tokios daugumos, kuri būtų leidusi įgyvendinti.

Šis Seimas, galimas dalykas, yra dar mažiau palankus tam radikalesniam sprendimo būdui, bet viską parodys artimiausia ateitis. Ir jeigu tas konsensusas atsiras, pavyzdžiui, artimo ryšio institutui, apie ką kalba dalis konservatorių, apie ką kalba „valstiečiai“, dalis socialdemokratų, vadinasi, bus įteisintas artimo ryšio institutas“, - LRT „Dienos tema“ teigė G. Nausėda.

GayLine.LT redaktorius primena, kad Civilinės sąjungos įstatymą ne kartą kritikavo LGBTQ+ teises ginančios organizacijos. Tolerantiško jaunimo asociacija yra sakiusi, kad šis „projektas greičiausiai yra prasčiausias per visą Lietuvos istoriją“. Primename, kad įteisinti partnerystę buvo bandoma keturis kartus.

„Susidaro įspūdis, kad įstatymas kuriamas ne bendruomenėms ir jų poreikiams užtikrinti, o patiems politikams, kurie nesugeba vykdyti rinkiminių pažadų ir yra pasimetę, nežino, kaip populistiškai įtikti oponuojančioms elektorato grupėms. Tariamas rūpinimasis žmogaus teisėmis ir lygiateisiškumu kol kas tėra tik dūmų uždanga, o ne darbai ir faktai“, – tuo metu buvo teigiama organizacijos rašte Seimui.

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis 2022 metais sakė, kad siūlomas teisinis reglamentavimas sukurs sudėtingas procedūras ir galybę nepatogumų, taigi jo suteikiama „nauda – artima nuliui“. Projektą, kaip neišbaigtą, kritikavo ir kiti teisės ekspertai.

Nepaisant to, po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl partnerystės, panašu, prezidentūra sugalvojo naują strategiją – teigti, kad šis projektas yra per daug radikalus ir žengia per toli. „Norima ir toliau prievarta stumti artimo ryšio projektą, kuris Seimo buvo atmestas. Jis ne tik nesuteiktų jokios pridėtinės vertės, bet paverstų tos pačios lyties asmenų santykius verslo sandoriu – taigi kurtų institucinę patyčių atmosferą, kai tos LGBTQ+ šeimos yra visiškai nuvertinamos“, - sako M. Norbutas.

Anot jo, dabar greičiausiai bus stengiamasi visuomenei įteigti, kad būtent toks pažeminimas yra teisingas kelias ir neabejotina, jog tokia mintis sulauks tam tikrų politikų paramos. „Tiesiogiai to niekas neįvardins, bet tai bus aiškus būdas „pastatyti LGBTQ+ žmones į vietą“ – parodant, kad jie nėra vertingi visuomenei ir valstybei“, - sako GayLine.LT redaktorius.

Pabrėžtina, kad G. Nausėda ne kartą reiškė paramą artimo ryšio projektui ir nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimų svaidėsi užuominomis, kad neva civilinės sąjungos įstatymas pamins Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sąvoką.