„Anksčiau norėjau, kad mano kūriniai gyventų, o aš būčiau nematoma. Bet kai susidūriau su šalimais esančių ir galimai negalinčių atsiskleisti suicidinėmis mintimis, nežinojau, kaip tvarkytis. Kaip išgyventi. Buvo labai sunku. Supratau, kad turiu pradėti kalbėti“, – duodama interviu Lrt.lt sako menininkė.

Anot jos, daugelį metų LGBTQ+ žmones norėta eliminuoti. Dėl šių polinių paskatų gimė patyčios, kurios tęsiasi iki šiol. „Labai svarbu suprasti – priimti kitą. Mūsų tapatybę pakankamai daug metų trynė. Galvoju, kas būtų, jei tuos 50 metų nebūtume okupuoti? Kiek laimingesnė galėjau būti? Kiek lengviau galėjau gyventi, nepatirdama visų seksizmų, toksiškumų? Buvo labai daug patyčių. O visuomenė buvo įtraukta dirbti šį policininko darbą“, – sako ji.

Volungė Aušra Griškonytė pabrėžia, kad okupacija ir sovietų ideologija paliko gilius spaudus Lietuvoje. Tam tikri dalykai persiduoda ir jaunajai kartai. „Sutinku jaunus žmones, klausančius, kas su manimi ne taip? Galiu pasakyti – su jumis viskas gerai. Bet homofobijos, diskriminacijos, tų dalykų paveldimumas persiduoda jums“, – įsitikinusi fotografė.

Pasak Volungės Aušros Griškonytės, net ir jauni žmonės Lietuvoje tiki absurdiškais mitais ir tęsia diskriminaciją ir patyčių kultūrą.

„Mūsų analitinis protas išjungtas. Pasiduodame propagandai ir lengva ranka keliaujame į priekį. Taip toliau veikia sovietmečio režimo mašina. Man liūdna, kad žmonės vis dar yra sistemos dalimi ir jai pasiduoda. Tas neišsilavinimas persikelia į šiandien. Matome, kaip, pavyzdžiui, Rumunijoje gąsdina, kad jūsų vaikus pavers gėjais. Tas naratyvas juokingai skamba. Bet klausimas, kiek mūsų visuomenės narių dar tikėtų tuo?“, - klausia menininkė.

Ji teigia, kad daugelis žmonių susikuria socialinius burbulus ir jaučiasi esantys saugūs. Vis dėlto, fotografė pastebi, kad bet kada galima peržengti jo ribas ir tuomet viskas tampa nežinomybe.

Volungės veiklą sekti galite socialiniame tinkle Facebook.