„Deja, lygybė LGBTIQ asmenims dar nėra tapusi realybe. Kaip pabrėžė pirmininkė Ursula von der Leyen savo politinėse gairėse, turime daryti daugiau, kad kiekvienas galėtų gyventi ir būti tuo, kuo yra, nepriklausomai nuo savo tapatybės“, - sakė Helena Dalli pabrėždama, kad visuomenės nuomonė LGBTQ+ atžvilgiu gerėja Europos Sąjungoje.

Politikė taip pat pripažino, kad apklausos rodo daugėjant priekabiavimo atvejų prie šios bendruomenės narių. „Remiantis 2024 m. ES Pagrindinių teisių agentūros LGBTIQ apklausa, LGBTIQ žmonių patiriamas neapykantos motyvuotas priekabiavimas žymiai išaugo – net 55 % respondentų teigė jį patyrę, o tai yra 18 % daugiau nei 2019 m. Fizinės ir seksualinės atakos ypač dažnai paveikia translyčius, nedvinarės tapatybės, lyties įvairove pasižyminčius bei interseksualius asmenis“, - liūdną statistiką vardijo Europos Komisijos narė pabrėždama, kad internetinėje erdvėje situacija yra dar prastesnė.

Anot jos, Europos Komisija pasiūlė Tarybai priimti svarbius sprendimus apsaugant nuo neapykantos LGBTQ+ asmenis, tačiau iki šiol tai nepadaryta. „Komisija 2021 m. pasiūlė Tarybai priimti sprendimą įtraukti neapykantos kalbą į ES nusikaltimų sąrašą. Kai valstybės narės priims tokį Tarybos sprendimą, Komisija galės pasiūlyti teisės aktus, kuriais kriminalizuojama neapykantos kalba ir nusikaltimai“, - tvirtino ji. – „Tačiau, kaip žinote, toks Tarybos sprendimas reikalauja vienbalsio pritarimo, kuris dar nebuvo pasiektas“.

GayLine.LT primena, kad 2022 m. liepą Komisija nusprendė paduoti Vengriją į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl įstatymo, kuris diskriminuoja asmenis pagal jų seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę.

Susijęs straipsnis: Ieškinys prieš Vengriją keliauja į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Minėtos bylos nagrinėjimas pradėtas visiškai neseniai. Pirmasis posėdis įvyko lapkričio 19 d.

Susijęs straipsnis: Kuriamas precedentas. ES teismas imasi bylos prieš Vengriją dėl LGBTQ+