Teisme yra ginčijamas Vengrijos įstatymas, draudžiantis nepilnamečiams prieigą prie turinio, kuriame „vaizduojamas arba propaguojamas nukrypimas nuo savo tapatybės, atitinkančios lytį gimimo metu, lyties pakeitimą arba homoseksualumą“, praneša Brusselstimes.

„Matome, kad tokio tipo teisės aktai vis labiau plinta visose ES valstybėse narėse. Įstatymų projektai pateikti Rumunijoje, Slovakijoje ir Italijoje, taip pat panašus įstatymas šią vasarą buvo priimtas Bulgarijoje“, – sakė Esther Martínez González iš Europos žmogaus teisių organizacijos RECLAIM.

Vengrijoje draudžiama transliuoti informaciją apie LGBTQ+ iki 22 val. Taip pat neleidžiama apie šią bendruomenę patiekti informacijos švietimo įstaigose. Net knygos, kuriose rašoma apie LGBTQ+ negali būtų reklamuojamos knygynų languose. Jos turi būti suvyniotos į foliją ir parduodamos atskirai, knygynų dalyse, kur nėra knygų vaikams. LGBTQ+ prekės taip pat negali būti parduodamos 200 metrų atstumu nuo mokyklų ir bažnyčių.

Belgija atliko pagrindinį vaidmenį pradedant procesus Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, nes ji buvo pirmoji šalis, prisijungusi prie Europos Komisijos šiame ieškinyje. Po jos sekė Liuksemburgas ir Nyderlandai. Belgijos ne pelno organizacija „Uždraustos spalvos“, remianti LGBTQ žmonių iniciatyvas, ieškinį pavadino „didžiausia žmogaus teisių byla ES istorijoje“.

Sprendimą byloje priims visi 27 šio teismo teisėjai, o tai nutinka tik 0,12 % atvejų. „Tai labai didelė byla, kelianti kai kuriuos konstitucinius klausimus, kurie vis dar nėra išspręsti. Todėl teismo pirmininkas nusprendė, kad visi teisėjai turi dirbti kartu, kad priimtų sprendimą šioje konkrečioje byloje“, - sakė RECLAIM teisės patarėjas Alejandro Menéndez Fernández.

Sprendimas sukurs precedentą ir parodys ar Europos Sąjungos šalys gali įvesti informacijos apie LGBTQ+ ribojimus ar ne. Oficialaus nuosprendžio tikimasi tik 2025-ųjų vasarą.