Vengrija

Vengrija dar kartą įrodo, kad šalyje neveikia demokratija. Pernai birželį Budapešte surengtos šimtatūkstantinę LGBTQ+ ir šią bendruomenę palaikančių žmonių eitynės. Prieš eitynes valdantieji, prisidengdami neva noru apsaugoti vaikus, uždraudė bet kokius viešus renginius, kuriais neva paminamos tradicinės šeimos vertybės. Sostinės meras tuo metu stojo ginti nevyriausybinių organizacijų ir demokratijos – nepaisant policijos draudimo leido mieste rengti eitynes. Dabar Rusijos draugo valdomos šalies teisėsauga imasi susidorojimo kampanijos su meru.

Vengrijoje vis labiau ryškėja pavojinga tendencija – LGBTQ+ bendruomenės nariai ir žmogaus teisių aktyvistai tampa valdžios persekiojimo taikiniais. Nors šalis tebėra Europos Sąjungos narė, jos valdžios institucijos vis dažniau pasitelkia įstatymus, kurie riboja žodžio, susirinkimų ir saviraiškos laisvę, ypač kai kalbama apie seksualinių mažumų teises.

Budapešto meras Gergely Karácsony buvo apklaustas policijos kaip įtariamasis dėl šių metų birželio 28 d. vykusio „Pride“ renginio Vengrijos sostinėje organizavimo. Protestas buvo uždraustas apsimetant tariamu vaikų interesų ginimu. Tai paskatino tūkstančius žmonių iš visos Europos atvykti į renginį ir palaikyti vietos LGBTQ+ bendruomenę, kovoti prieš demokratijos žlugdymą.

Šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo uždraustose LGBTQ+ eitynėse Budapešte ir metė iššūkį V. Orbano vadovaujamos partijos pastangoms naikinti demokratijos likučius Vengrijoje. Į renginį su sutuoktiniu atvykęs GayLine.LT redaktorius pastebi, kad tikroji kova vyko ne tik gatvėse, bet ir medijose, kurios labai skirtingai nušvietė eitynes. Nemaža dalis valdantiesiems priklausančių televizijos kanalų skleidė žinią, neva tai buvo ištvirkimą propaguojantis renginys, kuris padarė žalą vaikams. Mesti ir kiti kaltinimai.

Vengrijai toliau naikinant demokratiją šalyje, šiandien į Budapeštą žada atvykti tūkstančiai žmonių iš visos Europos, kurie nežada su tuo taikstytis. Savo nepritarimą žmogaus teisių ribojimams aktyvistai galės išreikšti uždraustose LGBTQ+ eitynėse. Prieš joms prasidedant kraštutinės dešinės valdantieji išplatino laišką ambasadoms kviečiant nedalyvauti renginyje.

Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen video žinute kreipėsi į Vengrijos valdžią ir paragino leisti vykti LGBTQ+ eitynėms. Ji dar kartą išreiškė paramą visiems queer žmonėms.

Šiais metais 30-ajame Budapešto „Pride“ dalyvaus milžiniškas kiekis tarptautinių svečių. Į miestą atvyksta politikai ir žmogaus teisių aktyvistais iš daugiau nei 30 šalių. Jie nori aiškiai ir garsiai pasakyti, kad taikūs susirinkimai ir protestai negali būti draudžiami.

Jau rytoj Budapešte rengiamos trisdešimtosios LGBTQ+ eitynės. Jos, kaip ir kiti panašaus pobūdžio vieši renginiai, Vengrijoje buvo uždrausti prisidengiant išgalvotu siekiu apsaugoti vaikus. Nevyriausybinės organizacijos parengė instrukcijas dalyviams kaip reikėtų elgtis, jei juos sustabdytų policija.

Pirmą kartą Portugalijoje vykęs „Europride“ subūrė tūkstančius žmonių Lisabonos Liberdade alėjoje. Žmonės čia rinkosi, kad žygiuotų už LGBTQ+ bendruomenės teises ir reikalautų užtikrinti galimybę mylėti be visuomenės išankstinio nusistatymo ir komentarų. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos Gėjų Lygos atstovai.

Vengrijos policija ketvirtadienį pareiškė, kad uždraudžia birželio 28 d. suplanuotas LGBTQ+ bendruomenės eitynes Budapešte. Tokią reakciją sukėlė miesto mero pareiškimas, kad renginį organizuos savivaldybė.

Briuselyje susituokę Martynas Norbutas ir Marius Šamatulskis kovoja ne tik už savo meilę, bet ir už lygias teises Lietuvoje. Nors pora kartu jau 18 metų, savo tėvynėje jie tebėra laikomi nepažįstamais žmonėmis. Vis dėlto, diskriminacija nežada sutuoktinių sustabdyti – netrukus jie vyks į Vengrijoje organizuojamas uždraustas LGBTQ+ eitynes ir prisidės prie kovos už žmogaus teises šioje šalyje.

Nepaisydami svilinančio karščio tūkstančiai žmonių susirinko į Romos gatves, kad dalyvautų LGBTQ+ ir žmogaus teises palaikančių žmonių eitynėse. Renginys tapo proga atkreipti visuomenės dėmesį į prastą LGBTQ+ žmonių padėtį Italijoje ir nuolatos organizuojamus politikų išpuolius.

Budapešto meras pranešė, kad miestas organizuos „Budapešto Pride“ eitynes. Tokiu būdu įkalinimo bausmės grėstų politikams, o ne aktyvistams ir nevyriausybininkams, kurie iki šiol užsiėmė šio renginio organizavimu.

Tūkstančiai žmonių šeštadienio popietę įsiliejo į spalvingą ir nuotaikingą milžinišką LGBTQ+ eiseną Ženevos gatvėse. Renginio dalyviai akcentavo, kad Europoje plintant fašistinei ideologijai vis didesnė grėsmė kyla žmogaus teisėms.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinė advokatė pateikė savo nuomonę byloje prieš Vengriją. Joje šalis kaltinama pažeidžianti bendrijos teisę, nes taiko nuo Rusijos nukopijuotus informacijos prieinamumo apribojimus apie LGBTQ+ asmenis. Nuomonė paskelbta svarbiu metu – artėjant uždraustoms LGBTQ+ eitynėms.

Europos Parlamento narys Dainius Žalimas sako, kad LGBTQ+ viešų renginių draudimas Vengrijoje yra ne paprastas žmogaus teisių pažeidimas, o „iššūkis visai Europos Sąjungai ir jos pamatinėms vertybėms“.

60 Europos Parlamento narių reikalauja, kad Europos Komisija būtų aktyvi Vengrijos valdžios uždrausto Budapešto „Pride“ eitynių dalyvė. Šis laiškas tapo dar vienu raginimu imtis aktyvių veiksmų priešinantis žmogaus teisių pažeidimams šioje šalyje.

Net dvidešimt šalių pasirašė viešą pareiškimą, kuriame reiškia susirūpinimą dėl Vengrijos valdančiųjų priimto LGBTQ+ viešų renginių draudimo. Šalys ragina Europos Komisiją imtis teisinių veiksmų.

Birželio 28 d. Budapešte rengiamos milžiniško dydžio LGBTQ+ eitynės. Vengrijos valdžia uždraudė rengti tokius renginius, tačiau jis vis tiek įvyks. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kurie neabejingi žmogaus teisėms – apie pasiryžimą žygiuoti miesto gatvėmis jau pranešė kelios europinės partijos, įvairių šalių aktyvistai ir organizacijos. GayLine.LT taip pat dalyvaus ir kviečia Jus vykti kartu.

Šeštadienis Briuselyje buvo ypatingas. Dešimtimis tūkstančių žmonių traukė į miesto centrą, kad išreikštų solidarumą su įvairiose šalyse priespaudą patiriančiais LGBTQ+ žmonėmis. Renginio tema šiemet - „Susivienykime, laikas ginti mūsų teises“.