Jei Géza Buzás-Hábel būtų pripažintas kaltu, jam grėstų iki vienerių metų kalėjimo ir draudimas dirbti mokytoju – už tai, kad drįso organizuoti eitynes, skirtas lygybei ir žmogaus orumui. „Aš žinojau, kad rizikuoju, bet tylėti būtų reiškę sutikti su priespauda,“ – sakė Géza. Jo istorija tapo simboliu to, ką reiškia būti LGBTQ+ žmogumi šalyje, kur valdžia vis labiau naudoja teisėsaugą kaip įrankį įbauginti ir nutildyti.

Vengrijos valdžia remiasi vadinamuoju Susirinkimų įstatymu, kuris leidžia policijai uždrausti renginius, jei manoma, kad jie „pažeidžia visuomenės moralę“ ar „gali daryti poveikį nepilnamečiams“. Ši formuluotė – plačiai kritikuojama žmogaus teisių organizacijų – suteikia valdžiai plačią diskreciją užkirsti kelią beveik bet kokiai LGBTQ+ veiklai.

Pagal šį įstatymą policija taip pat turi teisę naudoti veido atpažinimo technologijas ir dirbtinį intelektą dalyvių identifikavimui. Tai reiškia, kad asmenys, dalyvaujantys Pride ar net tik viešai palaikantys tokias akcijas, gali būti sekami ir įtraukti į duomenų bazes, o tai kelia didelį pavojų jų privatumui ir saugumui.

„Žmonės praranda darbus vien todėl, kad jų vardas pasirodo ant dokumento, susijusio su Pride organizavimu,“ – teigia aktyvistai. Ši baimės kultūra giliai įsišaknijusi Vengrijos pilietinėje visuomenėje.

Géza Buzás-Hábel pasakoja, kad nuo to laiko, kai policija pradėjo tyrimą, jis buvo atleistas iš viešojo sektoriaus darbo ir laikomas „saugumo grėsme“. Dalis jo komandos narių pasitraukė iš organizacijos dėl baimės dėl savo saugumo. „Turėjome išformuoti valdybą, nes būti viešai siejamu su mūsų veikla tapo pavojinga,“ – pasakoja jis.

Nepaisant šio spaudimo, vis daugiau vengrų išreiškia solidarumą LGBTQ+ bendruomenei. Žmonės suvokia, kad šiandien persekiojami Pride organizatoriai, o rytoj – bet kas, kas drįsta kritikuoti valdžią.

Amnesty International Hungary atstovai pabrėžia, kad šis atvejis nėra tik seksualinių mažumų problema – tai demokratijos išbandymas. Įstatymai, nukreipti prieš Pride, yra naudojami kaip priemonė riboti pilietinę erdvę ir viešą kritiką.

„Kai valdžia gali paversti taikų renginį nusikaltimu, tai rodo, kad pavojus gresia visiems, kurie nori kalbėti apie teisingumą ar žmogaus teises,“ - teigia organizacijos atstovė Eszter Mihály.

Europos Parlamento viceprezidentas Nicolae Ștefănuță, dalyvavęs tiek Budapešto, tiek Pécs Pride eitynėse, perspėjo, kad ši tendencija plinta ir už Vengrijos ribų. „Kai vienoje ES šalyje žmogų galima persekioti už tai, kad jis organizuoja taikų renginį, visa Europa turi sustoti ir klausti – ką mes leidžiame tapti norma?“ – sakė jis.

Nepaisant bauginimų, Vengrijos LGBTQ+ bendruomenė neketina pasiduoti. „Mes eisime toliau, nes tylėjimas nėra išeitis,“ – sako Géza.