partnerystė

Šiandien paskelbtas interviu su kandidatu į Vilniaus merus Tomu Vytautu Raskevičiumi įžiebė diskusijas socialiniame tinkle Facebook. Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė išreiškė nuostabą kodėl Laisvės partijos nariai siekia naujų postų, kai dar nebaigė senų darbų.

Artėjančios Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės aplankė valdančiąją daugumą sudarančių partijų būstines ir opozicijoje dirbančius socialdemokratus. Politikams buvo įteikti besibaigiančio galiojimo tortai, primenant rinkiminius pažadus dėl partnerystės įstatymo.

Lina Žigelytė pasidalino emocingu įrašu socialinio tinko Facebook paskyroje. Jame ji džiaugiasi politinių partijų galimybe surasti kompromisus Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad apsaugotą visas šeimas, taip pat ir LGBTQ+. Tačiau Lietuvoje matome priešingą situaciją.

Pastarosiomis dienomis stebint valdančiųjų partijų špilkavimąsi įdomus ne pats procesas, o kokia informacija išplaukia į paviršių. Atrodo ji lieka paraštėse, tačiau kartu aiškiai parodo Laisvės partijos užimamą vietą koalicijoje, taip pat kaip jos vaidmenį įsivaizduoja bent dalis konservatorių. Dar daugiau – šis viešumoje atliekamas santykių aiškinimasis rodo, jog civilinės sąjungos projektui beveik nėra galimybių būti priimtam.

Valdančiųjų marinuotas Civilinės sąjungos projektas susilaukia dar daugiau pastangų jį vilkinti. Šį kartą iš opozicijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime prašo atlikto įstatymų pakeitimų ekspertinį vertinimą.

Delfi atlikta apklausa parodė, kad pusę Lietuvos gyventojų pritaria civilinės sąjungos įteisinimui tos pačios lyties poroms. Virš septyniasdešimt procentų respondentų pritaria, kad tokią sąjungą galėtų sudaryti vyras ir moteris.

Tokijo miesto valdžia antradienį pradėjo išduoti partnerystės pažymėjimus tos pačios lyties poroms. Sertifikatai leidžia poroms būti pripažintoms ir gauti įvairias paslaugas - būstą ir sveikatos priežiūra, tačiau nesuteikia jokių teisių paveldėjimo, įvaikinimo ar sutuoktinių vizų klausimais, praneša BBC.

Praėjus metams po išsiųsto viešo laiško prezidentūrai ir susitikimo su G. Nausėda, Rasa Račienė sako, kad jis nėra tas lyderis, kuris imtųsi ginti visus Lietuvos žmones. Kalbėdama „Info komentaruose“ ji taip pat paminėjo, kad Lietuvos parlamentarų negebėjimas išgirsti kitaip manančių taip pat nuvilia.

Savaitgalį LIJOT organizuotos diskusijos „LGBTQ+ jaunimo iššūkiai ir kasdienybė“ metu, režisierius Romas Zabarauskas prakalbo apie politikų trūkumą, kurie ne pataikautų visuomenei, o imtųsi lyderystės sprendžiant žmogaus teisių ir lygiateisiškumo klausimus mūsų šalyse.

Posėdžio metu Stasys Šetbaras pažymėjo, kad civilinės sąjungos įstatymų paketo klausimu buvo organizuojami du klausymai. Jų metu buvo išklausytas platus ratas suinteresuotų žmonių. Projektas buvo patobulintas.