Pretendentai į konservatorių lyderius atsakė ar įteisintų tos pačios lyties asmenų santykius
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vasario mėnesį rinks partijos pirmininką/ę. Į šią poziciją pretenduoja penki politikai, kurie LRT atsakė į klausimą ar partijos programoje turėtų atsirasti siekis įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Kandidatų atsakymai išsiskyrė.
Vasarį dėl svarbiausio minėtos partijos posto susirungs Laurynas Kasčiūnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas, Žygimantas Pavilionis ir Daivaras Rybakovas. Jiems LRT uždavė klausimą – „Jūsų požiūriu, ar partija savo programoje turėtų pritarti vienos lyties asmenų partnerystei, ar geriau likti prie tokių santykių neįteisinimo?“. GayLine.LT apžvelgia politikų atsakymus.
Partnerystės įteisinimo įrašymui į partijos programą prieštarautų Laurynas Kasčiūnas. Praeitos kadencijos Seime jis buvo vienas tų, kurie aktyviai stengėsi blokuoti partnerystės įteisinimą ir teikė siūlymą patvirtinti „artimo ryšio“ projektą, kuriuo tos pačios lyties asmenų šeimos būtų prilygintos įmonėms.
„Nemanau, kad reikėtų įtvirtinti. Aš laikausi vidurio kelio pozicijos, kad tuos klausimus galima sureguliuoti per Artimo ryšio įstatymą, kuris leidžia išspręsti paveldėjimo klausimus, informacijos apie sveikatos būklę suteikimo klausimus. Šį kelią renkuosi kaip prioritetą, kuriuo galima keliauti ir išspręsti žmonių problemas“, - teigė L. Kasčiūnas.
Aptakų atsakymą pateikė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri daugiau akcentavo savo asmeninę poziciją, o kalbėdama apie partiją teigė – kad reikalingos diskusijos. Pabrėžiame, kad šiuo klausimu aktyviai visuomenėje buvo diskutuojama visus praėjusius ketverius metus, o partnerystės įteisinimas jau laukia kelis dešimtmečius. Vis dėlto, politikės manymu, konservatorių partijoje vis dar reikia diskusijų.
„Aš pati esu už, manau, kad negalime ignoruoti dalies visuomenės ir tikrai matome už širdies griebiančių įvairių žmonių istorijų, kai jie buvo priversti slėpti savo ryšį arba negali gauti informacijos apie partnerio sveikatą, kyla problemų dėl paveldėjimo. Man atrodo, turime gerbti tuos žmones, kurie pasirenka kurti santykį taip, kaip jie apsisprendę.
O dėl programos, tai reiktų papildomų diskusijų. Tai klausimas, kuris sulaukia daug diskusijų visuomenėje, taip pat ir mūsų partijoje. Per pastaruosius ketverius metus mes tikrai įvairiuose formatuose daug apie tai kalbėjome. Tas aiškumas suteiktų aiškumo ir tiems, kurie renkasi mūsų politinę jėgą, bet, kita vertus, negaliu ignoruoti fakto, kad yra žmonių, galvojančių kitaip“, - LRT sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Buvęs ministras Arvydas Anušauskas aiškiai atsakė, kad partnerystės įteisinimas nėra konservatorių partijos siekis. „Ne, čia ne mūsų programinis dalykas. Aš manau, kad šiuo atveju reikėtų surasti galimybių įstatymiškai reguliuoti šiuos civilinius santykius. Kaip? Aš manau, apie tai galima diskutuoti. Bet mano požiūris, kad visi žmonės, kad ir kokie jie būtų, Lietuvoje turi jaustis saugiai, patogiai, visi yra mūsų piliečiai“, - sakė politikas.
Ar šis klausimas turi tapti partijos įsipareigojimu visuomenei abejoja ir Žygimantas Pavilionis, nors asmeniškai pasisako už partnerystę. Aš – tvirtai už įteisinimą, nes kaip krikščionis demokratas manau, kad visų žmonių orumas turi būti gerbiamas. (...) Būdami skirtingi mes galime gerbti ir mylėti vienas kitą, neskirstyti vienas kito į tam tikras kategorijas, o tą labai dažnai daro autokratinės valstybės. Manau, kad anksčiau ar vėliau Seime tai pasieksime. Nepritariu kažkokioms kitokioms formoms, ūkinėms, manau, tai būtų diskriminacija“, - teigė jis pridurdamas, kad jei ne socialdemokratų atsitraukimas, partnerystė jau būtų įteisinta praėjusioje Seimo kadencijoje.
Tiesa politikas abejoja ar partijoje pavyktų susitarti, kad tos pačios lyties asmenų santykių sureguliavimas taptų visos politinės organizacijos siekiu. „Ar tai turėtų būti partijos programoje, nesu tikras. Mūsų partija per daug skirtinga. Bet aš, kaip krikščionis demokratas, bandau apginti šią nuomonę, kad būtent krikščionys demokratai turi balsuoti už tai, kas sudarytų galimybę nediskriminuoti tų žmonių, kurių orumas turi būti gerbiamas, kaip ir visų kitų“, - įsitikinęs Ž. Pavilionis.
Aiškiausiai į klausimą atsakė Daivaras Rybakovas: „Man atrodo, tą klausimą reikia išspręsti vieną kartą ir visiems laikams ir jį užmiršti. Manau, kad žmonės yra nusipelnę demokratinėje valstybėje gyventi, kaip jiems patogu. Manau, kad [ir į programą] vertėtų įtraukti“.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti