„Dalis politikų dūšioje pripažįsta, kad problema yra, tačiau nedrįsta priimti tų sprendimų, kurie yra reikalingi, kad visuomenė keistųsi ir kad situacija keistųsi. Kaip žmogus, kuris tam tikrai skyrė nemažai dėmesio ir turbūt tai ir turėjo tam tikras politines pasekmes, tarkim, vertinant kažkokių rinkimų rezultatus, aš ir toliau manau, kad visuomenės kaita įstatymais automatiškai neišsprendžiama, tačiau ji diktuoja tam tikrą toną“, – teigia I. Šimonytė.

Ji pritaria Laisvės partijos primininko išsakytoms mintims, kad esama politinių jėgų, kurios neapykantą pasitelkia siekiant pritraukti rinkėjus. Tai anot jos, yra daroma tuomet, kai neturima minčių kokius pokyčius galima pasiūlyti Lietuvai.

„Aš manau, kad T. V. Raskevičius yra teisus, kad deja, mes vis dar turime politikų, kurie neturi jokios kitos darbotvarkės kaip neapykanta. Tai yra neapykanta plačiąja prasme. Joje yra ir ksenofobija, ir homofobija, ir visi kiti bjaurūs dalykai. Kai tu kuri priešą visuomenei ir iš to renkiesi balsus. Kadangi jokios pozityvios darbotvarkės tiesiog neturi“, – LRT radijuje teigė politikė.

Ingrida Šimonytė laidoje ir vėl kartojo, kad LGBTQ+ šeimos nekelia jokios grėsmės. Anot jos, daugelis mitų subliūkštų, jei būtų priimtas partnerystės įstatymas.

„Todėl, kad žmonės labai greitai supranta, kad tiesą sakant, tie įstatymai visai nekeičia jų gyvenimo. Jeigu yra priimtas įstatymas, kuris leidžia homoseksualiems žmonėms registruoti partnerystę, nei tu pasidarai homoseksualus, nei kažkas tau pasipirš, o tu negalėsi atsispirti, nei kažkas pakeis tavo vaikus, nei juos atims. Tai tiesiog neatsitinka. Ir žmonės nustoja apie tai galvoti. Bet kol sprendimas yra nepriimtas, tol tai yra labai palanki terpė kurti baubus, kas atsitiks, kai tas įstatymas bus priimtas“, – teigia konservatorė.