Pozicija

Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Norvegijos ambasados Vilniuje misijos vadovo pavaduotojas Lars Christensen akcentavo, kad teisiniai pokyčiai yra svarbus žingsnis siekiant lygybės, tačiau jie negali būti vienintelė priemonė kovojant su diskriminacija.

Airijos ambasadorė Lietuvoje Séadhna MacHugh Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ pasidalijo savo šalies patirtimi siekiant lygybės ir pabrėžė, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo visuomenės gebėjimo matyti vieniems kitus kaip lygiaverčius bendruomenės narius.

Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Ispanijos ambasadoriaus Vilniuje pavaduotojas Iván Pérez Maroto pabrėžė, kad LGBTQ+ žmonių teisių užtikrinimas yra ne siauras bendruomenės interesas, o svarbi demokratinės visuomenės dalis.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis kalbėjo apie politikų atsakomybę nepasiduoti radikalizmui ir siekti sprendimų, kurie stiprintų lygybę bei demokratiją.

Seimo posėdžio metu Seimo narys Simonas Gentvilas paklausė premjerės ar ji ketina dalyvauti Vilnius Pride eitynėse bei paprašė įvardinti žinią tiems tūkstančiams žmonių, kurie laukia ir nesulaukia Vyriausybės žingsnių vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą. Ši atkirto, kad reikiamus įstatymus gali priimti ir Seimas.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kritiškai vertino iniciatyvas rengti referendumą dėl šeimos sampratos ir ragino daugiau dėmesio skirti realioms žmonių problemoms.

Lietuvos Respublikos Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan pabrėžė, kad žmogaus teisių užtikrinimas yra neatsiejamas nuo demokratijos stiprinimo ir lygiateisiškumo, kuris praturtina visus.

Lietuvos Respublikos Seime surengtoje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad žmogaus teisių apsauga yra neatsiejama nuo demokratijos stiprinimo.

Ne primas kartas kai prezidentūra nepaiso teisininkų perspėjimų dėl pozicijų apie iniciatyvas, kurios tikėtina, prasilenkia su šalies Konstitucija ir tarptautiniais šalies įsipareigojimais. Ypač tai pasakytina, kai kalbama LGBTQ+ žmonių tiesių klausimais. Šį kartą prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius aiškino, kad jei referendumo idėją palaiko tiek daug Seimo narių – jis turėtų būti organizuojamas.

Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) organizuoja protesto akciją. Visi norintieji prie ministerijos pastato galės palikti rožinius trikampius – simbolius, kuriuo nacistinėje Vokietijoje koncentracijos stovyklose buvo žymimi homoseksualūs žmonės. Pasak akcijos organizatorių, šis ženklas reprezentuoja ministrės Ritos Tamašunienės vadovaujamos ministerijos požiūrį į LGBTQ+ teises.

Šiemet dalyvauti „Vilnius Pride“ eisenoje yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Ir ne todėl, kad tai spalvinga šventė, koncertai ar galimybė susitikti draugus. Šiandien Lietuvoje vyksta kur kas svarbesnė kova – dėl žmogaus teisių, demokratijos ir mūsų visų ateities.

Seime surengta diskusija skambiu pavadinimu „Referendumas dėl šeimos sampratos Konstitucijoje: ar leisime tarti žodį Tautai?“ parodė, kad kalbant apie šeimą Lietuvoje vis dar galima atrasti netikėtų istorinių paralelių, naujų grėsmių valstybei ir netgi pakalbėti apie vyrų lytinius santykius, nors oficialiai renginys buvo skirtas agitacijai dėl referendumo.

Žmogaus teisių ekspertas Martynas Norbutas inicijuoja peticiją, kuria valstybės institucijos raginamos kurti integracijos politiką, paremtą realiomis galimybėmis žmonėms įsitraukti į visuomenės gyvenimą, o ne sankcijomis ar grasinimais nepratęsti leidimų gyventi šalyje, skelbiama Lietuos žaliųjų partijos pranešime spaudai.

Lietuvoje kilus diskusijoms dėl galimai nutekintų Registrų centro duomenų, vis daugiau žmonių susimąsto apie tai, kokia trapi iš tiesų yra mūsų privatumo apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad duomenų nutekinimai pavojingi visiems gyventojams, tačiau kai kurioms visuomenės grupėms pasekmės gali būti ypač skaudžios. Tarp jų – LGBTQ+ žmonės, kurių asmeninė informacija neretai tampa ne tik sukčiavimo, bet ir diskriminacijos, šantažo ar net smurto įrankiu.

36-erių serialų „Heroes“ ir „Nashville“ žvaigždė atskleidė esanti biseksuali bei prisipažino, kad ilgus metus bijojo apie tai kalbėti dėl galimos neigiamos viešos nuomonės. Apie savo patirtis ji pasakoja naujoje memuarų knygoje „This Is Me: A Reckoning“.

GayLine.LT skelbė, kad rugsėjo 12 dieną organizuojamos Kaunas Pride eitynės. Prieš kelias dienas socialiniame tinkle Facebook renginio organizatoriai paskelbė kokios temos bus dominuojančios ir paaiškino, kodėl po penkerių metų mato poreikį eitynes kartoti Kaune.

Vatikanas paskelbė svarbų dokumentą, kuriame pirmą kartą aiškiai ir nedviprasmiškai kritikuojama vadinamoji LGBTQ+ žmonių „atsivertimo terapija“. Dokumente ne tik smerkiami bandymai keisti žmogaus seksualinę orientaciją, bet ir pateikiamas homoseksualaus kataliko asmeninis liudijimas apie patirtą žalą.

Gayline.LT organizuotame Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją minėjimo renginyje, Seime dalyvavusi Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė pabrėžė, kad Lietuva negali leisti sau ignoruoti dalies visuomenės narių. „Lietuva negali leisti sau, kad teisinėje valstybėje orumas, saugumas, privatumas būtų laikomi privilegijomis“, - pabrėžė ji.

Minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją oficialiame Vyriausybės socialinio tinklo Facebook puslapyje paskelbta premjerės Ingos Rugienienės citata šia tema.

Sekmadienį, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, eilė tarptautinių organizacijų išreiškė paramą LGBTQ+ bendruomenei. Pastebima, kad pastaraisiais metais vykdoma kryptinga, koordinuota kampanija prieš žmogaus teisių aktyvistus ir organizacijas bei taip stengiamasi susilpninti demokratiją.