Skaitmeniniame amžiuje apie žmogų kaupiamas milžiniškas informacijos kiekis – nuo gyvenamosios vietos, darbovietės ar sveikatos istorijos iki naudojamų pažinčių programėlių. Nutekėjus tokiems duomenims, LGBTQ+ asmenys gali susidurti su pavojais, kurių didelė visuomenės dalis net neįsivaizduoja.

Didžiausią nerimą žmogaus teisių gynėjams kelia galimybė, kad jautrūs duomenys gali būti panaudoti prieš žmogų jo aplinkoje. Net ir šiandien Lietuvoje daugybė LGBTQ+ žmonių nėra atsiskleidę šeimai, kolegoms ar darbdaviams. Jei viešumon patektų informacija apie naudojimąsi LGBTQ+ pažinčių programėlėmis ar sveikatos paslaugas, tai kai kuriems žmonėms galėtų reikšti darbo praradimą, santykių griūtį, psichologinį smurtą ar net fizinio saugumo grėsmę.

Pasaulyje jau būta ne vieno atvejo, kai nutekinti duomenys iš pažinčių platformų tapo šantažo priemone. Kai kuriais atvejais buvo iškilusi grėsmę žmonių gyvybei. Prisiminkime kai pasinaudojant Grindr pažinčių programėle buvo atskleista LGBTQ+ sportininkų, dalyvavusių olimpinėse, tapatybė. Kai kurie atletai buvo atvykę iš šalių, kuriose už homoseksualius santykius gresia mirties bausmė. Tam tikrose valstybėse tokia informacija kartais panaudojama persekiojimui ar šantažui.

Dar jautresni yra sveikatos duomenys. LGBTQ+ bendruomenės atstovai dažnai naudojasi specifinėmis medicinos paslaugomis – psichologine pagalba, hormonų terapija, ŽIV prevencija ar gydymu. Nutekėjus tokiai informacijai kyla ne tik privatumo pažeidimo, bet ir stigmatizacijos pavojus. Žmogaus sveikatos istorija gali tapti paskalų objektu, diskriminacijos priežastimi ar būti panaudota bandant kompromituoti asmenį.

Kibernetinio saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad pavojingiausia tampa ne viena konkreti duomenų bazė, o galimybė sujungti informaciją iš skirtingų šaltinių. Net jei vienoje sistemoje nėra tiesioginės informacijos apie seksualinę orientaciją, ją galima numanyti iš kitų duomenų – lankytų renginių, prenumeratų, socialinių tinklų veiklos ar medicininių įrašų. Dirbtinio intelekto ir duomenų analizės technologijos leidžia sudaryti itin tikslius žmonių profilius.

Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad valstybė privalo užtikrinti aukščiausio lygio jautrių duomenų apsaugą. Kalbama ne tik apie techninius sprendimus, bet ir apie aiškią atsakomybę institucijoms bei greitą reagavimą incidentų atvejais. Nutekinti duomenys negali būti vertinami vien kaip techninė problema – kai kuriems žmonėms tai gali tapti gyvenimą pakeičiančia krize.

Svarbu ir patiems žmonėms atsakingiau rūpintis savo skaitmeniniu saugumu: naudoti dviejų žingsnių autentifikaciją, nesinaudoti tais pačiais slaptažodžiais skirtingose sistemose, kritiškai vertinti, kokiomis programėlėmis naudojamasi ir kokie duomenys jose pateikiami.

Registrų centro istorija dar kartą priminė, kad privatumas nėra abstrakti sąvoka. LGBTQ+ žmonėms tai dažnai yra tiesiogiai susiję su orumu, saugumu ir teise gyventi be baimės. Valstybei nevykdant pareigos saugoti duomenis, jos piliečiai pasijunta vis labiau nesaugūs.