„Kai diskutuojame apie LGBTIQ+ asmenų teises, atrodo, kad kalbame apie kažkokias specifines teises, skirtas šiai konkrečiai grupei žmonių, kurias reikėtų kažkaip specifiškai įgyvendinti. Tarsi tai būtų papildomas priedas prie žmogaus teisių sąrašo – paketas, kurį kai kurios valstybės pasirenka priimti, o kitos – ne.

Tačiau tai – netiesa, nes, kalbėdami apie LGBTIQ+ asmenų teisių gynimą, iš tiesų kalbame apie pamatines žmogaus teises: pagarbą, orumą, saugumą, privatumą. Tai nėra LGBTIQ+ asmenų teisės. Tai yra žmogaus teisės. Jos yra tokios universalios savo prigimtimi“, - tvirtino dr. Jolita Miliuvienė.

Pasak jos, svarstymai, kad vieniems žmonėms reikia duoti vienas teises, o kitiems ne – yra nelogiški, nes jei tų pačių teisių neturi visi – negalime kalbėti apie teisę iš viso. „Lietuva negali leisti sau, kad teisinėje valstybėje orumas, saugumas, privatumas būtų laikomi privilegijomis.

Todėl šiandieninės diskusijos čia, Seime, ir Lietuvoje apie partnerystės įstatymą, apie referendumą, apie tai, ar Konstitucinis Teismas „per toli nuėjo“ spręsdamas bylas, iš esmės yra apie tai, ar esame pasirengę pripažinti, kad žmogaus teisės yra nedalomos“, - tvirtino Seimo kontrolierė.

Ji pabrėžė, kad tai šiuos principus aiškiai suvokia Konstitucinis Teismas, kiti teismai – kurie jau priima svarbius sprendimus šioje srityje. Minėtų veiksmų imamasi tuomet, kai nėra politinės valios. „Istorija rodo, kad dažnai teismams iš paskos nuseka visuomenė, o politika anksčiau ar vėliau prisitaiko. Gerai yra bent jau tai, kad šiandien klausimas nebėra „ar“ – klausimas yra „kada“. Visi norėtume, kad tas „kada“ ateitų greičiau“, - įsitikinusi dr. Jolita Miliuvienė.