žmogaus teisės

Kiekvienas „Pride“ renginys yra svarbi pilietinė iniciatyva. Jam surengti reikia daug savanoriško darbo, drąsos, atsakomybės ir atkaklumo – ypač miestuose, kuriuose LGBTQ+ bendruomenės matomumas vis dar sulaukia pasipriešinimo. Todėl džiugu, kad tokios iniciatyvos vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Ursulos von der Leyen 2026 m. pranešime apie Sąjungos padėtį žmogaus teisių tema atsiskleidžia kaip platesnės Europos Sąjungos politikos dalis – ji persipina su socialinėmis teisėmis, lyčių lygybe, vaikų apsauga, demokratija, teisine valstybe, migracija ir technologijų raida. Kalboje žmogaus teisės nėra pristatomos kaip atskiras klausimas. Jos įtraukiamos į diskusiją apie tai, kokia Europa turėtų būti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir kaip užtikrinti, kad ekonominė, technologinė bei geopolitinė transformacija nepaneigtų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių.

Turkijoje valdžios institucijos pradėjo plataus masto operaciją prieš LGBTQ+ organizacijas, aktyvistus ir su bendruomene susijusias vietas. Per reidus keliolikoje provincijų sulaikyta dešimtys žmonių, o žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad tai gali būti naujas represijų etapas.

„Negaliu būti laimingesnis nei būdamas dabar su jumis“, – kreipdamasis į Kaunas Pride dalyvius sakė GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas. Savo kalboje jis akcentavo ne tik šventės svarbą, bet ir kasdienę kovą už lygias teises, bendruomenės solidarumą bei būtinybę veikti kartu, nepaisant skirtingų žmonių patirčių, tapatybių ar politinių pažiūrų.

Charkive LGBTQ+ bendruomenė ir jos palaikytojai šeštadienį surengė „KharkivPride“ eitynes. Tai buvo pirmosios pilnavertės eitynės šoame Ukrainos mieste nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Dėl saugumo dalis renginio buvo perkelta į metro, kuris karo metais tapo ne tik viešojo transporto sistema, bet ir viena svarbiausių miesto slėptuvių.

Rugsėjo 12 dieną, šeštadienį, 12 valandą vyks antrosios „Kaunas Pride“ eitynės. Nepriklausoma LGBTQIA+ aktyvisčių(-tų) ir pilietinės visuomenės atstovų(-ių) grupė kviečia rugsėjo 12-ąją kartu žygiuoti nuo Soboro Laisvės alėja ir taip palaikyti saviraiškos laisvę, pasipriešinti neapykantai ir diskriminacijai. GayLine.LT pateikia informaciją kas, kur ir kaip vyks.

Po penkerių metų pertraukos į Kauno gatves vėl grįžta „Kaunas Pride“. Organizatoriai GayLine.LT sako, kad šįkart eitynes paskatino ne tik užaugusi nauja aktyvistų karta, bet ir poreikis garsiau kalbėti apie LGBTQ+ žmonių teises ne vien Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Nors dalis Pride ankstesnių reikalavimų liko neįgyvendinti, organizatoriai teigia matantys ir tam tikrą progresą, tačiau jo nepakanka. Apie tai, kodėl „Kaunas Pride“ rengiamas būtent dabar, kokių pokyčių siekiama ir kuo šios eitynės skirsis nuo pirmųjų, kalbamės su renginio organizatoriais.

Londone savaitgalį įvyko didžiausios istorijoje „London Trans+ Pride“ eitynės. Organizatorių vertinimu, į sostinės gatves išėjo apie 150 tūkst. žmonių, kurie reikalavo didesnės translyčių asmenų apsaugos, kritikavo pastarųjų metų politinius sprendimus Jungtinėje Karalystėje ir siuntė aiškią žinią – trans bendruomenė neketina trauktis iš viešojo gyvenimo.

Matematika ar moralė? Toks klausimas gali atrodyti nekorektiškas. Bet lietuviškoje politikoje jis kyla ir yra atsakomas be skrupulų. Didžioji dalis  partijų mėgsta kalbėti apie vertybes. Rinkimų kampanijų metu jos tampa kone svarbiausiu argumentu, parodančiu kuo viena politinė jėga skiriasi nuo kitos. Tačiau vos prasidėjus koalicijų deryboms tos pačios aukštintos vertybės dažnai virsta derybiniu objektu, o jų vietą užima politinė matematika.

Seime pristatyta XXI Vyriausybės programa atneša nedidelį, bet simboliškai svarbų pokytį žmogaus teisių srityje. Dokumente pirmą kartą aiškiai įrašytas įsipareigojimas kovoti su homofobija – termino, kurio ankstesnės Vyriausybės programoje buvo vengiama. Vis dėlto, pažvelgus į visą tekstą, akivaizdu, kad didelė dalis nuostatų žmogaus teisių klausimais iš esmės perkelta iš ankstesnės programos, o kai kurie anksčiau buvę įsipareigojimai apskritai dingo.

Iki 2022 metų kovo pradžios Rusijoje gyvenusi žmogaus teisių aktyvistė Saša Kazanceva dėl savo saugumo buvo priversta palikti šalį. Tiesa, gyvenimas Lietuvoje jai irgi nėra ramus – ji sulaukia garsinimų, prie jos namų paliktos susidoroti žadančios žinutės. Vilniaus apskrities policija dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą.

Šiomis dienomis Martynas Norbutas ir jo vyras Marius mini dvejų metų vestuvių, kurias šventė Belgijoje, sukaktį. Nors jų santuoka visiškai teisėta Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvoje ji iki šiol nėra įregistruota.

Karilė Levickaitė tapo pirmąja Lietuvos atstove, išrinkta vadovauti „Mental Health Europe“ (MHE) – didžiausiam nepriklausomam Europos psichikos sveikatos ir žmogaus teisių tinklui. Paskyrimas žymi svarbų pripažinimą ne tik ilgametei ekspertės veiklai tarptautiniu mastu, bet ir Lietuvos indėliui į žmogaus teisėmis grįstos psichikos sveikatos politikos plėtrą Europoje.

Niujorko meras Zohran Mamdani surengė pirmąjį savo administracijos LGBTQ+ bendruomenei skirtą „Pride“ mėnesio priėmimą ir pasiuntė aiškią žinią – miestas neketina nusileisti ir žeminti LGBTQ+ žmonių teisių kartelę. Renginyje dalyvavo šimtai aktyvistų, politikų, menininkų ir bendruomenės narių.

Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Norvegijos ambasados Vilniuje misijos vadovo pavaduotojas Lars Christensen akcentavo, kad teisiniai pokyčiai yra svarbus žingsnis siekiant lygybės, tačiau jie negali būti vienintelė priemonė kovojant su diskriminacija.

Vengrijos sostinėje Budapešte šiemet planuojamos LGBTQ+ eitynės, panašu, galės vykti be policijos draudimų. Kaip praneša tarptautinė žiniasklaida, šalies institucijos paskelbė neketinančios stabdyti renginio, nors pastaraisiais metais LGBTQ+ bendruomenės teisės Vengrijoje buvo nuosekliai ribojamos.

Sostinės centre jau renkasi šimtai žmonių, nešini vaivorykštės vėliavomis, plakatais ir kupini geros nuotaikos. Netrukus prasidės Pride eisena, gatvėse girdėti muzika, pokalbiai ir bruzdesys. Tarp susirinkusiųjų – LGBTQ+ bendruomenės nariai, jų artimieji, šeimos su vaikais, studentai, senjorai ir svečiai iš užsienio. Nors kiekvieno jų istorija skirtinga, daugelis sako atėję dėl tos pačios priežasties – matomumo, lygybės ir solidarumo bei noro švęsti kartu.

Lietuvos Respublikos Seime surengtoje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad žmogaus teisių apsauga yra neatsiejama nuo demokratijos stiprinimo.

Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjimui skirtame renginyje Seime Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ragino žmogaus teisių klausimus vertinti ne kaip politinės kovos lauką, o kaip demokratinės visuomenės pagrindą.

Šiemet dalyvauti „Vilnius Pride“ eisenoje yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Ir ne todėl, kad tai spalvinga šventė, koncertai ar galimybė susitikti draugus. Šiandien Lietuvoje vyksta kur kas svarbesnė kova – dėl žmogaus teisių, demokratijos ir mūsų visų ateities.