žmogaus teisės

Matematika ar moralė? Toks klausimas gali atrodyti nekorektiškas. Bet lietuviškoje politikoje jis kyla ir yra atsakomas be skrupulų. Didžioji dalis  partijų mėgsta kalbėti apie vertybes. Rinkimų kampanijų metu jos tampa kone svarbiausiu argumentu, parodančiu kuo viena politinė jėga skiriasi nuo kitos. Tačiau vos prasidėjus koalicijų deryboms tos pačios aukštintos vertybės dažnai virsta derybiniu objektu, o jų vietą užima politinė matematika.

Seime pristatyta XXI Vyriausybės programa atneša nedidelį, bet simboliškai svarbų pokytį žmogaus teisių srityje. Dokumente pirmą kartą aiškiai įrašytas įsipareigojimas kovoti su homofobija – termino, kurio ankstesnės Vyriausybės programoje buvo vengiama. Vis dėlto, pažvelgus į visą tekstą, akivaizdu, kad didelė dalis nuostatų žmogaus teisių klausimais iš esmės perkelta iš ankstesnės programos, o kai kurie anksčiau buvę įsipareigojimai apskritai dingo.

Iki 2022 metų kovo pradžios Rusijoje gyvenusi žmogaus teisių aktyvistė Saša Kazanceva dėl savo saugumo buvo priversta palikti šalį. Tiesa, gyvenimas Lietuvoje jai irgi nėra ramus – ji sulaukia garsinimų, prie jos namų paliktos susidoroti žadančios žinutės. Vilniaus apskrities policija dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą.

Šiomis dienomis Martynas Norbutas ir jo vyras Marius mini dvejų metų vestuvių, kurias šventė Belgijoje, sukaktį. Nors jų santuoka visiškai teisėta Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvoje ji iki šiol nėra įregistruota.

Karilė Levickaitė tapo pirmąja Lietuvos atstove, išrinkta vadovauti „Mental Health Europe“ (MHE) – didžiausiam nepriklausomam Europos psichikos sveikatos ir žmogaus teisių tinklui. Paskyrimas žymi svarbų pripažinimą ne tik ilgametei ekspertės veiklai tarptautiniu mastu, bet ir Lietuvos indėliui į žmogaus teisėmis grįstos psichikos sveikatos politikos plėtrą Europoje.

Niujorko meras Zohran Mamdani surengė pirmąjį savo administracijos LGBTQ+ bendruomenei skirtą „Pride“ mėnesio priėmimą ir pasiuntė aiškią žinią – miestas neketina nusileisti ir žeminti LGBTQ+ žmonių teisių kartelę. Renginyje dalyvavo šimtai aktyvistų, politikų, menininkų ir bendruomenės narių.

Seime vykusioje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Norvegijos ambasados Vilniuje misijos vadovo pavaduotojas Lars Christensen akcentavo, kad teisiniai pokyčiai yra svarbus žingsnis siekiant lygybės, tačiau jie negali būti vienintelė priemonė kovojant su diskriminacija.

Vengrijos sostinėje Budapešte šiemet planuojamos LGBTQ+ eitynės, panašu, galės vykti be policijos draudimų. Kaip praneša tarptautinė žiniasklaida, šalies institucijos paskelbė neketinančios stabdyti renginio, nors pastaraisiais metais LGBTQ+ bendruomenės teisės Vengrijoje buvo nuosekliai ribojamos.

Sostinės centre jau renkasi šimtai žmonių, nešini vaivorykštės vėliavomis, plakatais ir kupini geros nuotaikos. Netrukus prasidės Pride eisena, gatvėse girdėti muzika, pokalbiai ir bruzdesys. Tarp susirinkusiųjų – LGBTQ+ bendruomenės nariai, jų artimieji, šeimos su vaikais, studentai, senjorai ir svečiai iš užsienio. Nors kiekvieno jų istorija skirtinga, daugelis sako atėję dėl tos pačios priežasties – matomumo, lygybės ir solidarumo bei noro švęsti kartu.

Lietuvos Respublikos Seime surengtoje diskusijoje „Nuo politikos iki tikrovės: LGBTQ+ žmonių patirtys Lietuvoje?“ Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad žmogaus teisių apsauga yra neatsiejama nuo demokratijos stiprinimo.

Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) minėjimui skirtame renginyje Seime Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ragino žmogaus teisių klausimus vertinti ne kaip politinės kovos lauką, o kaip demokratinės visuomenės pagrindą.

Šiemet dalyvauti „Vilnius Pride“ eisenoje yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Ir ne todėl, kad tai spalvinga šventė, koncertai ar galimybė susitikti draugus. Šiandien Lietuvoje vyksta kur kas svarbesnė kova – dėl žmogaus teisių, demokratijos ir mūsų visų ateities.

Birželis LGBTQ+ bendruomenei ir jos sąjungininkams visame pasaulyje reiškia viena – prasideda Pride mėnuo. Tai laikas, kai miestų gatvės nusidažo vaivorykštės spalvomis, aikštėse skamba muzika, vyksta eitynės, koncertai, diskusijos ir renginiai, suburiantys šimtus tūkstančių žmonių. 2026-ųjų birželis Europoje žada būti ypač turtingas renginių, o keliautojams atsiveria puiki galimybė vienos vasaros metu aplankyti net kelis skirtingus Pride festivalius. GayLine.LT pateikia Pride eitynių kalendorių birželio mėnesiui.

Vilnius Pride 2026 šiandien pradeda savo renginių programą, į sostinę suburdamas LGBTQ+ bendruomenės narius, jų artimuosius, žmogaus teisių gynėjus ir neabejingus žmones iš Lietuvos bei užsienio. Visą savaitę vyksiantys renginiai kvies diskutuoti apie žmogaus teises, lygybę ir įtrauktį, o programoje numatytos konferencijos, kultūriniai renginiai, bendruomenės iniciatyvos ir susitikimai. GayLine.LT skelbia ką verta aplankyti.

Tarptautinės žmogaus teisių sutartys dažnai laikomos pagrindiniu demokratijos ir žmogaus apsaugos garantu. Tačiau naujas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – valstybės vis dažniau išmoksta formaliai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, bet praktiškai susilpninti žmogaus teisių apsaugą. Ekspertai perspėja, kad tokie procesai pavojingi ir Lietuvai, kur žmogaus teisių klausimai vis dar tampa politinių kovų įrankiu.

Belgijos sostinėje savaitgalį vykęs „Brussels Pride 2026“ sutraukė daugiau nei 200 tūkstančių žmonių ir tapo ne tik spalvinga LGBTQ+ bendruomenės švente, bet ir aiškiu politiniu pareiškimu. Jubiliejinis, 30-asis renginys šiemet vyko vedamas šūkio „When Times Get Darker, We Shine Brighter“ („Kai laikai tampa tamsesni – mes šviečiame ryškiau“), kuris atspindėjo augantį nerimą dėl LGBTQ+ teisių padėties Europoje ir pasaulyje.

Gayline.LT organizuotame Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją minėjimo renginyje, Seime dalyvavusi Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė pabrėžė, kad Lietuva negali leisti sau ignoruoti dalies visuomenės narių. „Lietuva negali leisti sau, kad teisinėje valstybėje orumas, saugumas, privatumas būtų laikomi privilegijomis“, - pabrėžė ji.

Po dešimties metų dominavimo Europa turi naują LGBTQ+ teisių lyderę. Organizacijos ILGA-Europe paskelbtame naujausiame „Rainbow Map“ reitinge pirmąją vietą užėmė Ispanija, aplenkdama iki šiol viršūnėje buvusią Maltą. Šis pokytis laikomas ne tik simboliniu, bet ir politiškai reikšmingu ženklu kai daugelyje Europos valstybių LGBTQ+ teisių užtikrinimas patiria nuosmukį.

Tarptautinė trans žmonių teises ginanti organizacija TGEU („Transgender Europe“) paskelbė naujausią 2026 metų „Trans teisių žemėlapį“ („Trans Rights Index & Map 2026“), kuriame vertinama trans žmonių teisinė padėtis 49 Europos ir 5 Centrinės Azijos valstybėse. Tyrimas atskleidžia, kad Lietuva ir toliau išlieka tarp prasčiausiai trans žmonių teises užtikrinančių Europos Sąjungos šalių.

Tarptautinė LGBTI+ teises ginanti organizacija „ILGA-Europe“ paskelbė 2026 metų „Vaivorykštės žemėlapį“ ir „Vaivorykštės indeksą“. Lietuva ir toliau lieka tarp prasčiausiai LGBTQ+ žmonių teises užtikrinančių Europos Sąjungos valstybių. Mūsų šalis nukrito į 37 vietą iš 49 vertintų Europos valstybių ir surinko vos 24 proc. galimų taškų.