žmogaus teisės

Prieš LGBTQ+ bendruomenę kovojantis Lietuvos šeimų sąjūdis išplatino pranešimą, kuriuo ragina visuomenę nelikti abejingais ir atakuoti institucijas laiškais reiškiant susirūpinimą dėl gydytojo Aleksandro Alekseičiko atleidimo. Jie teigia, kad vykdomas „žmonių persekiojimas už savo pažiūras ir įsitikinimus“. Dar daugiau organizacija, ėmėsi ginti pasaulio sveikatos organizacijų kritikuojamą terapiją, kurios metu homoseksualūs asmenys trauminių patirčių pagalba, neva „atverčiami“ į heteroseksualus.

Irano pareigūnai paleido į laisvę moterį, kuri protesto vardan prieš privaloma hidžabo dėvėjimą nusirengė iki apatinių ir tiesiog sėdėjo gatvėje. Beveik mėnesį buvo spėliojama ar moteris vis dar gyva, ar su ja nebuvo susidorota.

Kandidatas į premjerus, socialdemokratas Gintautas Paluckas neabejoja, kad naujos kadencijos Seimas gali „pozityviai nustebinti“, dirbdamas žmogaus teisių srityje. Jis prakalbo ir apie civilinės sąjungos įteisinimą.

Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos išsiuntė savo pasiūlymus rengiamai Vyriausybės programai. Nevyriausybininkai sako, kad naujai formuojamai koalicijai deklaruojant akcentuojant socialinio teisingumo siekį, toks neįmanomas be žmogaus teisių problemų sprendimo.

Europos Sąjunga parodė lyderystę dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo srityje ir siekia nustatyti pagrindines taisykles DI ir jo kūrėjams, kad naujosios technologijos nepradėtų daugiau kenkti negu tarnauti žmonėms. Toks susirūpinimas kilo dėl galimo plataus visuomeninio DI poveikio, kuris turėtų įtakos asmenų teisei į darbą, sveikatos apsaugą, saugią aplinką, privatumą, duomenų apsaugą ir t. t.

Prieš rinkimus prie Seimo vyko LGBT+ bendruomenės atstovų protestas, kuriuo, kaip pažymėjo organizatoriai, išreiškiamas nepasitenkinimas valdančiųjų nesugebėjimu išpildyti pažadų ir įteisinti tos pačios lyties porų partnerystės. Tiesa, šios kadencijos parlamentas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turėtų balsuoti dar kartą. Protesto organizatorių nuomone, šis klausimas sprendžiamas per lėtai. Panašiai situaciją Lietuvoje dėl partnerystės įteisinimo ir kitų svarbių „queer“ žmonėms klausimų mūsų šalyje pamatė ir čia, per „Vilnius Pride“, svečiavusis žurnalistė iš Vokietijos Norma Schneider. Ji ne tik aprašė eitynių nuotaikas, tačiau ir plačiau pažvelgė į „queer“ žmonių situaciją mūsų šalyje bei iškėlė Partnerystės įstatymo svarbos klausimą. Pateikiame jos tekstą.

Praėjusį šeštadienį Vilniuje įvyko tos pačios lyties poros Karalinos Lebedzevos ir Katsiarynos Maliukos Kim vestuvės. Santuoka oficialiai įregistruota Jutos valstijoje, JAV, naudojant vaizdo ryšį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė kreipėsi į visuomenę ragindama dalyvauti Seimo rinkimuose. Ji teigia, kad dabar labiau nei bet kada, į Seimą stengiasi patekti daug prieš žmogaus teises ir demokratiją apskritai nusiteikusių politikų.

Politinių partijų atstovai tiesioginiame LRT eteryje kibo vieni kitiems į plaukus dėl Sambulo konvencijos ir partnerytės įteisinimo. „Valstiečiai“ debatuose pasitelkė net Kremliaus retoriką ir pažadėjo kovoti su „LGBT propaganda“, bei teigė bandysiantys įtikinti moteris nesidaryti abortų.

Vykstant Seimo rinkimams, kviečiu visus rinktis atsakingai ir balsuoti už politikus, kurie gerbia visus žmones. Mūsų demokratijos ateitis priklauso nuo to, kaip užtikriname pagarbą vieni kitiems ir siekiame visuomenės, kurioje kiekvienas turi teisę būti savimi ir prisidėti prie valstybės kūrimo.

Aktorė, kovotoja už žmogaus teises, Meryl Streep Jungtinėse Tautose organizuotame renginyje kreipėsi į susirinkusiuosius atkreipdama dėmesį į beviltišką moterų padėtį Afganistane. Jos stipri, emocinga kalba išplito internete. Meryl Streep konstatavo, kad gyvūnai šiandien turi daugiau teisių nei Afganistano moterys ir mergaitės.

Australija, Kanada, Vokietija ir Nyderlandai kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Talibano, kuris kontroliuoja Afganistaną, vykdomos diskriminacijos dėl lyties. Taip šalys siekia pažaboti Talibano veiksmus siekiant apriboti moterų teises.

Laisvė reikšti nuomonę yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės principų. Žmonės turi teisę atvirai kalbėti apie savo įsitikinimus, diskutuoti ir dalyvauti viešame gyvenime. Tačiau pastaraisiais metais ši teisė dažnai klaidingai suvokiama kaip pretekstas pateisinti diskriminaciją, ypač kalbant apie homofobiją. Svarbu suprasti, kodėl homofobija nėra tik „nuomonė“ ir kodėl ji neturėtų būti laikoma laisvo žodžio išraiška.

Tailando karalius pasirašė įstatymą įtiesinantį santuokos lygybę. Homoseksualios poros tuoktis galės nuo kitų metų sausio 22 d. Šalis tapo pirmąja Pietryčių Azijoje pripažinusia tos pačios lyties asmenų sąjungas.

Daugiau nei du tūkstančiai protestuotojų šeštadienį išėjo į Vašingtono gatves ir reikalavo teisės pačioms moterims spręsti dėl savo kūno, taip pat užtikrinti galimybę gauti medicininę pagalbą keičiant lytį. LGBTQ+ žmonės teigė neleisiantys, kad jų laisvę ribotų baimė.

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitete „demokratas“ Algirdas Stončaitis sakė besitikintis, kad Putino ideologijos įkvėptas Regionų partijos siūlymas įvesti baudas mokykloms už bet kokios informacijos apie LGBTQ+ pateikimą, bus priimtas. Jis vienintelis balsavo prieš teisininkų pateiktą išvadą, kuri teigia, jog pataisos prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Sakartvelo valdančioji partija antradienį priėmė „šeimos vertybių“ įstatymą. Juo suvaržomos LGBTQ+ bendruomenės narių teisės. Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė taikysianti sankcijas, Europos Sąjunga jau iki šiol kritikavusi projektą, artimiausiu metu turėtų spręsti kaip reaguoti.

Rusijos visuomeninio judėjimo „LGBT-Tinklas“ pirmininkas ir įkūrėjas Igoris Kočetkovas interviu LRT radijui teigia, kad jis mato esminius skirtumus tarp LGBTQ+ žmonių padėties Rusijoje ir Lietuvoje.

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas teigia, kad ne tik socialdemokratai nuvylė LGBTQ+ bendruomenę, bet savo neįgalumą demonstruoja ir kitos partijos. Jis pažymi, kad jei ir toliau matysime vangumą visuomenėje ginant savo teises – padėtis greičiausiai nesikeis ir ateityje.

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pasirašė ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstatymo pataisas, kurias inicijavo prorusiška partija „Vazrazhdane“. Jomis uždraudžiama mokiniams pateikti bet kokią informaciją apie LGBTQ+ žmones, informuoti apie jų egzistavimą.