Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais šiandien susiduria demokratinės valstybės, diplomatė atkreipė dėmesį į sparčiai augančią neapykantos kalbos problemą internete.

„Virtuali erdvė yra nesiplečianti erdvė ir visos valstybės turi investuoti daugiau siekiant pažaboti neapykantą. Tie klausimai ateityje taps dar sudėtingesni, su jais bus sunkiau susidoroti. Tai problema, kuri peržengia vienos valstybės ribas“, – teigė S. MacHugh.

Ambasadorė pabrėžė, kad Airijoje reikšmingi žmogaus teisių pokyčiai buvo pasiekti ne tik dėl politinių sprendimų, bet ir dėl visuomenės pasitikėjimo savo piliečiais. Kaip pavyzdį ji pateikė referendumą dėl santuokos lygybės bei vėlesnius sprendimus liberalizuoti nėštumo nutraukimą.

Pasak jos, svarbiausia buvo suvokti, kad skirtingų pažiūrų ar tapatybių žmonės nėra atskiros grupės, kovojančios viena prieš kitą. „Pirmiausia reikia atsisakyti to skirstymo į jie ir mes“, – sakė ambasadorė. Anot jos, būtent toks suskirstymas skatina atotrūkį tarp žmonių ir trukdo kurti tarpusavio supratimą. „Taip pabrėžiami skirtumai, o ne empatija ir panašumai“, – pažymėjo ji.

S. MacHugh teigimu, viena svarbiausių Airijos sėkmės priežasčių buvo gebėjimas kalbėti apie konkrečius žmones ir jų gyvenimus, o ne apie abstrakčias visuomenės grupes. Dėl to viešose diskusijose mažiau dėmesio buvo skiriama etiketėms, o daugiau – bendroms vertybėms ir žmogiškoms patirtims.

„Todėl vienas iš efektyviausių santuokos lygybės elementų buvo etikečių naikinimas“, – sakė ji. Ambasadorė taip pat prisiminė, kad prieš referendumą dėl santuokos lygybės viešojoje erdvėje buvo matoma nemažai skeptikų, tačiau kampanijos metu paaiškėjo, jog visuomenės nuostatos yra kur kas atviresnės nei manyta.

Anot jos, viena svarbiausių pamokų buvo supratimas, kad net vyresnio amžiaus žmonės nebūtinai priešinasi pokyčiams. Atvirkščiai – daugelis jų palaikė lygybės idėją, kai diskusija buvo grindžiama pagarba, o ne baimėmis.

S. MacHugh kalba Seime tapo priminimu, kad žmogaus teisės nėra vien atskirų bendruomenių klausimas. Jos yra susijusios su visos visuomenės gebėjimu kurti pasitikėjimu, pagarba ir solidarumu paremtą valstybę, kurioje kiekvienas žmogus gali jaustis matomas ir vertinamas.