Jūratė Juškaitė. Stručio strategija partnerystės įstatymui netinka

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Jūratė Juškaitė. Stručio strategija partnerystės įstatymui netinka

Ant, 03/22/2022 - 08:20
Kategorija:
0 komentarų

Šiandien Seimo nariai spręs ar palikti Partnerystės įstatymą Seimo darbų programoje. Taigi jie balsuos - ar duoti kelią diskusijoms šiuo klausimu ar jau pradiniame etape užkirsti tam kelią. Artėjant svarbiam sprendimui Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Delfi paskelbė savo nuomonę. Ji teigia, kad "Partnerystės įstatymas – tai klausimas, kuris iš esmės lemia galimybę jaustis oriai".
 

Matyt, mažai kas nesutiks, kad priešpriešą reikia mažinti. Visi pavargome nuo nesibaigiančių diskusijų, emocijų ir pykčio. Tačiau ar pašalinant partnerystės klausimą iš darbų plano ir apsimetant, kad lyčiai neutralios partnerystės klausimo nėra, jo tikrai nebeliks? Tokia, stručio strategija – tik žibalas į ugnį. Negydoma žaizda neužgyja, ji pradeda pūliuoti ir skaudėti dar labiau. Priešingai, išgydytą žaizdą greitai pamirštame ir gyvename toliau.

Daugelis Vakarų valstybių nuėjo ilgą kelią, besimokydamos priimti visuomenės įvairovę ir suprasdamos, kad visi žmonės, nepaisant tokių bruožų, kaip seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė, turi tuos pačius poreikius: jaustis saugiai, būti priimtais, pastebėtais visuomenės nariais. Nors iki raudonio įkaitusios diskusijos nėra ir nebuvo tik Lietuvos fenomenas, tačiau daugelį Vakarų valstybių vienija vienas bruožas: priėmus žmogaus teises užtikrinančius sprendimus, kitą dieną didžioji dalis žmonių pabudo ir toliau rūpinosi savo gyvenimais ir savo problemomis.

Kitaip tariant, žmonės savo akimis pamatė, kad tai, jog homoseksualūs kaimynai gali sudaryti partnerystę, nedidina šildymo kainų ar infliacijos. O dalies politikų prognozuota sodoma ir gomora bei civilizacinė griūtis buvo paranojos apimtos vaizduotės platintas vaizdinys.

Tačiau nesprendžiant žmogaus teisių klausimų, ramybės ir susipriešinimo mažėjimo tikėtis neverta. Kodėl? Šie klausimai tos pačios lyties poroms yra apie išlikimą, bazinių poreikių, tokių, kaip šeimos saugumas ir gerovė, patenkinimą. Tai ne apie vienadienes intrigas, kurios žybteli žiniasklaidoje, tačiau jau kitą dieną niekam nebeįdomu, kuri politikė kurią partiją paliko ir prie kurios frakcijos prisijungė.

Partnerystės įstatymas – tai klausimas, kuris iš esmės lemia galimybę jaustis oriai. Kaip pirmajame tyrime apie tos pačios lyties šeimų gyvenimą Lietuvoje sakė vyras, kartu su savo partneriu gyvenantis 15 m., tai „tarsi kalėjime būdamas, užrakintas... teisiškai mes esam neįgalūs vienas kito atžvilgiu“.

Ar žmonės, įspausti į kampą ir neturintys kitų galimybių, kaip tik priešintis ir kovoti už savo teises, nurims? Akivaizdu, kad ne. Nenurims ir susipriešinimas, nes vieni bando apsaugoti savo nepagrįstas baimes, kiti – savo realius gyvenimus ir artimuosius.

Neigiamos mūsų visuomenės nuostatos LGBT bendruomenės atžvilgiu – ideali terpė Putino Rusijos minkštajai galiai ir galimybei būti nors kuo nors patrauklia valstybe daliai Lietuvos gyventojų. Ne paslaptis, kad su Rusijos propaganda siejami marginaliniai laikraščiai bei naujienų portalai Lietuvoje pilni homofobijos ir transfobijos. Tokia informacija – vienas būdų prisivilioti skaitytoją į savo svetaines ir pabandyti juos sudominti ir kitu turiniu. Koks jis, matyt, visi suprantame.

Tad liūdna tiesa yra tokia: kuo ilgiau delsime su tokiais seniai pribrendusiais sprendimais, kaip partnerystė, tuo daugiau bus susipriešinimo, paranojos ir nesaugumo mūsų visuomenėje.

Daugiau Delfi.