„Man, kaip jaunam žmogui, būti Seimo nariu yra labai sudėtinga. Kaip atvirai homoseksualiam Seimo nariui, taip pat yra labai sudėtinga. Bet esu nusprendęs kandidatuoti dar vienai kadencijai dėl labai paprastos priežasties – aš dar nepadariau to, ką žadėjau“, – interviu LRT.lt sako politikas.

Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžė, kad Civilinės partnerystės įstatymo priėmimą stabdo patys valdantieji.

„Koalicinėje sutartyje įrašyta, kad šis klausimas svarbus vienoms partnerėms, nesvarbu kitoms, bet taip pat parašyta, kad dėsime maksimalias pastangas, kad projektas būtų priimtas. O valdančiojoje koalicijoje esantys žmonės atvirai sabotuoja šį įstatymo projektą“, - sakė Laisvės partijos atstovas. - „Jei Civilinės sąjungos įstatymo projektas šioje kadencijoje nebus priimtas, atsakomybę turės prisiimti ne tik Laisvės partija – ją turės prisiimti visa valdančioji koalicija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“.

T. V. Raskevičiui pasidalinus nuoroda į minėtą interviu Facebook grupėje „LGBTQ+ Lietuva“, į tai sureagavo Mantvydas Noreika. Jis teigia, kad Laisvės partija savo elgesiu jau sugriovė pasitikėjimą.

„Kiek buvo balsavimų dėl biudžeto, sesijų programų, kitų svarbių klausimų - kur buvo galima pasakyti - norite mūsų balsų - pritarkite civilinei sąjungai. Jei ne - balsų nebus. Taip elgiamasi daugelyje vakarų šalių ir tuomet žmogaus teisių klausimai pajuda. Dabar, kadencijos pabaigoje imti svarstyti - gal mums verta pasitraukti - yra dūmų uždanga. Jau per vėlu, nes pasitikėjimas yra sugriautas“, - rašo jis.

Su tuo nesutiko parlamento narys: „Tai nebent čia mes „išdavystę" apibrėžiame ne per partinį ar politinį veikimą, o per galutinį rezultatą. Oh well, kalčiausias juk visada yra tas, kuris kažką daro, ane?“.

Vis dėlto Mantvydas Noreika pateikė daugiau argumentų. Jis pabrėžė, kad Laisvės partija turėjo priimti sprendimus dėl pasitraukimo iš koalicijos po pirmojo balsavimo dėl Partnerystės įstatymo. Tokiu atveju jos rinkėjai būtų supratę, kad partija laikosi įsipareigojimų.

„Absoliučios daugumos Seime Laisvės partija neturės ir nereikia sakyti, kad kai turėsime daugiau nei pusę visų Seimo narių - tai imsim ir padarysim. Utopijos tegul lieka utopijomis. Todėl sakyti - mes balsuojame vieningai, o kiti blogi - nėra prasmės. Niekas nesako, kad taip nėra. Tačiau tai daryti būtų galima ir būnant opozicijoje. Tuomet kyla klausimas, kodėl tiek metų Laisvės partija vis dar yra koalicijoje? Faktiškai šis klausimas turėjo būti išspręstas po pirmojo balsavimo dėl partnerystės“, - teigia M. Noreika.

Aktyvistas konstatuoja, kad nėra gebėjimų atstovėti savo programines nuostatas.

„Kai laukiama, trypčiojama - tai rodo, kad nėra partijoje stuburo, arba, kad vienos vertybės demonstruojamos viešai, kitos tampa svarbesnės už uždarų durų“, - rašo Mantvydas. - „Netrukus bus balsavimas dėl kitų metų biudžeto. Kaip bus šį kartą - ar ir vėl Laisvės partija už jį balsuos, nes neva „žmogaus teisės nėra derybų objektas“. Bet politikoje viskas yra derybų objektas - nes tai yra POLITIKA“.

M. Noreika taip pat palinkėjo Laisvės partijai pagaliau stoti ginti esminiųs savo pažadus ir keltų ultimatumus, nes šios daugumos laikas jau išseko.