Homoseksualumas ir religija
Daugeliui tikinčių homoseksualių žmonių iškyla klausimas, kaip suderinti homoseksualumą su jų išpažįstama religija. Šis klausimas gali būti ne mažiau aktualus ir jų tėvams. dažnai tenka girdėti, esą visos religijos smerkia homoseksualumą, o homoseksualūs santykiai – vos ne baisiausia nuodėmė. Ar tai tiesa?
Teisingas atsakymas į šį klausimą – ne. Pasaulyje yra daugybė protestantiškos pakraipos krikščionių bažnyčių, kurios homoseksualių santykių nelaiko nuodėme, o kai kurios tuokia tos pačios lyties poras. Kaip gėjams draugiškų bažnyčių pavyzdžius galima paminėti Jungtinę Kanados bažnyčią, JAV Episkopalinę bažnyčią, tarptautinę Metropolijų bendruomenių bažnyčią, Švedijos bažnyčią, Anglikonų bažnyčią, Vokietijos evangelikų liuteronų bažnyčias, Islandijos bažnyčią ir daugelį kitų.
Tačiau populiariausia Lietuvoje religinė bendruomenė – Romos katalikų bažnyčia – savaip interpretuoja Šventąjį Raštą, o homoseksualius santykius laiko nuodėme. Antra vertus, ji ragina nusidėjėlį mylėti kaip ir kiekvieną žmogų, o neapkęsti tik jo nuodėmės. Katalikų bažnyčios katekizme rašoma, kad su homoseksualais „reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti“.
Nepaisant tokio gražaus pamokymo, skirto eiliniams tikintiesiems, Katalikų bažnyčios vadovai ne kartą skelbė pareiškimus, kuriuose reikalavo varžyti homoseksualų žodžio laisvę, neįteisinti jų partnerysčių ar santuokų, visa tai vadindami „kova už šeimą“. Ne paslaptis, kad Vatikanas naudoja dvigubus standartus: jis nereikalauja uždrausti nei nesantuokinių lytinių santykių, nei skyrybų (nors šios tiesiogiai susijusios su šeimų griuvimu), bet ragina neleisti homoseksualams tuoktis su mylimais žmonėmis.
Stačiatikių bažnyčios politika homoseksualumo klausimu iš esmės sutampa su katalikų: homoseksualus žmogus turi gyventi skaistybėje, nes santykiai tarp tos pačios lyties žmonių yra nuodėmė. Homoseksualui iškyla nelengvas pasirinkimas: arba metų metus slopinti lytinį potraukį, arba gyventi normalų lytinį gyvenimą, o išpažinčių metu meluoti ar veidmainingai žadėti „pasitaisyti“.
Žinoma, yra ir trečiasis kelias. Nemaža dalis homoseksualių krikščionių išpažįsta savo tikėjimą be jokios bažnyčios pagalbos. Jie savarankiškai skaito Bibliją, meldžiasi ir atlieka kitas apeigas.
Be abejonės jūs galite ir palikti katalikų bažnyčią ir taip išreikšti nepritarimą jos vykdomai politikai. Norint tai padaryti reikia paruošti ir pristatyti laisvos formos prašymo laišką, pvz.: [Vyskupijo pavadinimas] vyskupijos kurijai Apostazės prašymas Aš, [vardas pavardė], g. [gimimo data ir vieta], prašau oficialiai išbraukti mane iš Bažnyčios bendruomenės sąrašo. [Data, vieta] [Vardas pavardė, parašas].
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti