mokykla

Patyčios – viena skaudžiausių LGBTQ+ jaunuolių patirčių mokykloje. Tyrimai rodo, kad šie paaugliai patiria daugiau diskriminacijos nei jų heteroseksualūs bendraamžiai, o tai tiesiogiai veikia psichinę sveikatą, mokymosi motyvaciją ir pasitikėjimą savimi. Tačiau mokslininkai siūlo veiksmingų būdų, kaip jaunimas gali sustiprinti savo atsparumą ir jaustis saugesnis.

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ilgus metus kovoja, kad LGBTQ+ žmonės turėtų tokias pat teises kaip visi Lietuvos piliečiai. Jis pažymi, kad bėgant dešimtmečiams keitėsi siekių spektras - nuo teisės egzistuoti iki teisės kurti šeimą. Kita vertus, esama sričių, kurias pokyčiai palietė mažai – politika ir švietimo sistema.

Homofobija, kaip bet kokia kitokia diskriminacijos forma, turi ilgalaikį ir žalingą poveikį asmens psichinei ir fizinei sveikatai. Vaikystėje patirta homofobija gali sukelti įvairias problemas, kurios tęsiasi ir subrendus. GayLine.LT nusprendė aptarti vaikystėje patirtos homofobijos pasekmes žmogui, atsižvelgdami į psichologinį, socialinį ir fizinį poveikį.

Rugsėjo pradžia daugeliui vaikų yra jaudinantis, bet kartu ir nerimą keliantis metas. O LGBTQ+ jaunuoliams mokykla dažnai tampa ne tik mokslo, bet ir išbandymų vieta – čia jie susiduria su patyčiomis, diskriminacija ar jausmu, kad yra „kitokie“. Tad kaip tėvai gali padėti savo vaikui pasiruošti naujiems mokslo metams?

„Suaugusieji ir klasės draugai tyčiojosi iš manęs. Tik supratęs kaip tai man pakenkė, galėjau susitvarkyti“, - teigia skaitytojas pasidalinęs savo gyvenimo istorija. Jo aprašytos situacijos – tai kasdienybę, su kuria vis dar susiduria daugybę LGBTQ+ žmonių.

Lytinis gyvenimas yra natūrali žmogaus egzistencijos dalis – kaip miegas ar maistas. Ir vis dėlto, kai tik pokalbis pasisuka apie seksą, daugelio veidai parausta, žvilgsniai nusisuka, o temą norisi kuo greičiau pakeisti. Ypač tada, kai kalbama ne apie heteroseksualų seksą. Kodėl lytinis aktas – vis dar viena iš labiausiai nepatogių temų mūsų visuomenėje?

Programos „Renkuosi mokyti!“ vadovas Artur Adam Markevič sako, kad geras mokytojas turi ne tik matyti, bandyti suprasti ir ugdyti vaikus, bet kartais pažvelgti ir į save. Jeigu reikia, pamiršti, ko yra išmokęs, kad pakeistų klaidingas savo nuostatas, ir mokytis suprasti pasaulį iš naujo. To labai dažnai prireikia, kalbant apie lyčių stereotipus.

Kai religiniai fanatikai sako, kad siekia ginti vaikus – reikėtų įsivaizduoti kokį siaubą mažamečiai patyrė Naujosios Zelandijos mokykloje, kai į ją įsiveržė krikščionių fundamentalistų grupuotė. Vaikai su suaugusiaisiais buvo priversti užsibarikaduoti bibliotekoje ir laukti pagalbos.

Lietuvoje seksas vis dar išlieka nepatogia tema – apie jį kalbėti viešai nepriimtina, o šeimose dažnai vengiama. Dėl to daugelis jaunų žmonių vadovaujasi klaidinga informacija apie lytinį gyvenimą, santykius ir savo kūną. Tačiau kodėl taip yra?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos, kviečiančios užtikrinti translyčių vaikų mokykloje apsaugą nuo patyčių ir smurto, sukėlė Šakių tarybos nario Ričardo Lekavičiaus pasipiktinimą. Viešai transliuotame posėdyje jis aiškino, kad trans žmonės bando apsimesti žvėreliais, siūlė į mokyklų klases atnešti šieno. Vietos politinės jaunimo organizacijos ketina teikti skundą Etikos komisijai dėl tokio politiko elgesio.

Paprastai manoma, kad komandinis sportas turi teigiamos naudos vaikams nes padeda socializuotis, suprasti kaip siekti tikslo kartu su kitais žmonėmis. Tačiau yra ir kita pusė – noras demonstruoti savo „vyriškumą“ žeminant ar niekinant tam tikrus žmones. Fordhamo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad kai jaunimas susiduria su prieš LGBTQ+ nukreiptais pokalbiais, tai daro neigiamą įtaką visiems to pokalbio dalyviams.

Neseniai Bulgarijoje priimtas prorusiškos partijos pasiūlytas įstatymas, kuris draudžia mokiniams mokyklose kalbėti apie LGBTQ+ žmones. Prieš tokį sprendimą sukilo mokytojai. Tuo metu partija ėmėsi juos bauginti. Prokuratūra atlieka tyrimus.

Teisininkai mala į miltus Regionų ir Darbo partijos Seimo narių pasiūlymą bausti už informacijos apie LGBTQ+ pateikimą mokiniams. Pasiūlymą politikai surašė taip, kad viskas apie ką kalbama mokyklose turi būti susiję su heteroseksulia šeima. Taigi, mokant daugybos lentelės ji turėtų taip pat būti susijusi su vyro ir moters sąjunga.

Po kiekvienų rinkimų politinės partijos ir žiniasklaida skaičiuoja, kiek viena ar kita politinė jėga išleido pinigų, kad į Seimą patektų jų atstovai. Tačiau niekas nevertina, kokį poveikį daro jų politiniai pareiškimai, ypač skleidžiant neapykantą ar net pastūmėjant vaikus savižudybės link.

Vaikų švietimas tapo kovos politikų kovos lauku. Vykstant diskusijoms kokia informacija turi būti pateikiama mokiniams, kokia ne – atlikta mokyklų bibliotekininkų apklausa šokiravo visuomenę. Pasirodo, kad patyliukais bandoma apriboti bet kokios informacijos apie LGBTQ+ prieinamumą.

Kviečiame dalyvauti nemokamuose mokymuose-stovykloje, kurių metu kalbėsime apie saugios aplinkos mokykloje kūrimo galimybes, diskriminacijos mažinimą ir moksleivių autentiškumo ugdymą.

Per daug džiaugsmo, per daug garso, per daug juoko – tai tik keli dalykai, kuriuos švietimo sistema stengiasi pakoreguoti vaikuose, sako „Vilnius Pride“ konferencijoje dalyvaujantis akademikas, Drag, Dr. Cheddar Gorgeous. Bet koks kitoniškumas vertinamas kaip problema, o ne kaip galimybė ir potencialas, kuris išskiria žmones vienus nuo kitų. Mokyklose kuriama aplinka, kur kitoniškumas laikomas grėsme egzistuojančiai tvarkai.

Homofobija mokyklose yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių vaikų psichinei ir emocinei sveikatai. Nepaisant augančio visuomenės sąmoningumo ir progresyvių pokyčių daugelyje šalių, diskriminacija ir patyčios dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės vis dar plačiai paplitusi. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip homofobija žaloja vaikus mokyklose ir kokie veiksmai gali padėti kovoti su šia problema.

MMA kovotojas, Bryce'as Mitchellas netikintis gravitacija, socialiniame tinkle Instagram pareiškė neleisiantis sūnaus į mokyklą, kad jis netaptų gėjumi.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros apklausa rodo, kad Lietuvos švietimo įstaigose LGBTQ+ žmonių diskriminacija paplitusi labiausiai iš visų sąjungos šalių. Daugiau nei pusę jaunuolių slepia savo priklausymą LGBTQ+ bendruomenei.