mokykla

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ilgus metus kovoja, kad LGBTQ+ žmonės turėtų tokias pat teises kaip visi Lietuvos piliečiai. Jis pažymi, kad bėgant dešimtmečiams keitėsi siekių spektras - nuo teisės egzistuoti iki teisės kurti šeimą. Kita vertus, esama sričių, kurias pokyčiai palietė mažai – politika ir švietimo sistema.

Homofobija, kaip bet kokia kitokia diskriminacijos forma, turi ilgalaikį ir žalingą poveikį asmens psichinei ir fizinei sveikatai. Vaikystėje patirta homofobija gali sukelti įvairias problemas, kurios tęsiasi ir subrendus. GayLine.LT nusprendė aptarti vaikystėje patirtos homofobijos pasekmes žmogui, atsižvelgdami į psichologinį, socialinį ir fizinį poveikį.

Patyčios – viena skaudžiausių LGBTQ+ jaunuolių patirčių mokykloje. Tyrimai rodo, kad šie paaugliai patiria daugiau diskriminacijos nei jų heteroseksualūs bendraamžiai, o tai tiesiogiai veikia psichinę sveikatą, mokymosi motyvaciją ir pasitikėjimą savimi. Tačiau mokslininkai siūlo veiksmingų būdų, kaip jaunimas gali sustiprinti savo atsparumą ir jaustis saugesnis.

Rugsėjo pradžia daugeliui vaikų yra jaudinantis, bet kartu ir nerimą keliantis metas. O LGBTQ+ jaunuoliams mokykla dažnai tampa ne tik mokslo, bet ir išbandymų vieta – čia jie susiduria su patyčiomis, diskriminacija ar jausmu, kad yra „kitokie“. Tad kaip tėvai gali padėti savo vaikui pasiruošti naujiems mokslo metams?

„Suaugusieji ir klasės draugai tyčiojosi iš manęs. Tik supratęs kaip tai man pakenkė, galėjau susitvarkyti“, - teigia skaitytojas pasidalinęs savo gyvenimo istorija. Jo aprašytos situacijos – tai kasdienybę, su kuria vis dar susiduria daugybę LGBTQ+ žmonių.

Lytinis gyvenimas yra natūrali žmogaus egzistencijos dalis – kaip miegas ar maistas. Ir vis dėlto, kai tik pokalbis pasisuka apie seksą, daugelio veidai parausta, žvilgsniai nusisuka, o temą norisi kuo greičiau pakeisti. Ypač tada, kai kalbama ne apie heteroseksualų seksą. Kodėl lytinis aktas – vis dar viena iš labiausiai nepatogių temų mūsų visuomenėje?

Programos „Renkuosi mokyti!“ vadovas Artur Adam Markevič sako, kad geras mokytojas turi ne tik matyti, bandyti suprasti ir ugdyti vaikus, bet kartais pažvelgti ir į save. Jeigu reikia, pamiršti, ko yra išmokęs, kad pakeistų klaidingas savo nuostatas, ir mokytis suprasti pasaulį iš naujo. To labai dažnai prireikia, kalbant apie lyčių stereotipus.

Kai religiniai fanatikai sako, kad siekia ginti vaikus – reikėtų įsivaizduoti kokį siaubą mažamečiai patyrė Naujosios Zelandijos mokykloje, kai į ją įsiveržė krikščionių fundamentalistų grupuotė. Vaikai su suaugusiaisiais buvo priversti užsibarikaduoti bibliotekoje ir laukti pagalbos.

Lietuvoje seksas vis dar išlieka nepatogia tema – apie jį kalbėti viešai nepriimtina, o šeimose dažnai vengiama. Dėl to daugelis jaunų žmonių vadovaujasi klaidinga informacija apie lytinį gyvenimą, santykius ir savo kūną. Tačiau kodėl taip yra?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos, kviečiančios užtikrinti translyčių vaikų mokykloje apsaugą nuo patyčių ir smurto, sukėlė Šakių tarybos nario Ričardo Lekavičiaus pasipiktinimą. Viešai transliuotame posėdyje jis aiškino, kad trans žmonės bando apsimesti žvėreliais, siūlė į mokyklų klases atnešti šieno. Vietos politinės jaunimo organizacijos ketina teikti skundą Etikos komisijai dėl tokio politiko elgesio.