Referendumu norima klausti gyventojų, ar jie pritartų, kad Konstitucijos 38 straipsnyje būtų įtvirtinta nuostata: „Šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“. Tačiau J. Miliuvienė atkreipia dėmesį, kad toks balsavimas savaime nepakeistų nei Konstitucijos teksto, nei Konstitucinio Teismo suformuoto oficialaus šių nuostatų aiškinimo.

„Net jei ir įvyktų, patariamasis referendumas Konstitucijos nepakeistų, ir vargu, ar sudarytų prielaidas tai padaryti. Juo pačiu dar nebūtų keičiamas nei Konstitucijos 38 straipsnio tekstas, nei oficialaus Konstitucinio Teismo išaiškinimo nulemtas šių nuostatų turinys“, – teigia Seimo kontrolierė.

Jos žodžiais, net jeigu po referendumo Seime būtų svarstoma piliečių išreikšta valia, parlamentas negalėtų priimti sprendimų, prieštaraujančių visuminiam konstituciniam reguliavimui.

Ką iš tikrųjų reikštų toks referendumas?

J. Miliuvienė ragina prieš balsavimą žmonėms sąžiningai paaiškinti, koks klausimas jiems iš tiesų pateikiamas. Anot jos, tai nėra vien techninis Konstitucijos teksto patikslinimas. Siūloma formuluotė reikštų iš esmės kitokį vertybinį pasirinkimą, nei tas, kuriuo vadovavosi dabartinės Konstitucijos kūrėjai.

„Todėl būtų sąžininga iš anksto aiškiai pasakyti žmonėms du esminius dalykus. Visų pirma, ko iš tiesų ir būtų klausiama referendumu, tai ar visuomenė pritartų iš esmės kitokiam vertybiniam pasirinkimui, nei tas, kuriuo vadovavosi dabartinės Konstitucijos kūrėjai“, – pabrėžia ji.

Tai svarbus skirtumas, nes referendumo klausimas suformuluotas taip, kad šeimos teisinių santykių kilmė būtų apribota vyro ir moters santuoka, motinyste ir tėvyste. Tokia formuluotė neapimtų visų šeimos santykių formų, kurias pripažįsta Konstitucinio Teismo suformuota konstitucinė šeimos samprata.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Šeimos santykių turinys yra svarbesnis už vien jų formalią išraišką, o šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu.

Todėl diskusija dėl siūlomo referendumo paliečia ne tik susituokusių porų santykius, bet ir nesusituokusius kartu gyvenančius žmones, vienus vaikus auginančius tėvus bei kitas šeimas, kurių santykiai grindžiami tarpusavio atsakomybe, emociniu ryšiu ir įsipareigojimais.

Įspėja dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų

Seimo kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį, kad siūlomi pokyčiai nederėtų su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais. Ji mini stojimo į Europos Sąjungą sutartį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

„Siūlomi pokyčiai taip pat nederėtų su Lietuvos įsipareigojimais, kylančiais iš stojimo į Europos Sąjungą sutarties, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Tad reikėtų kalbėti ir apie tai, ar esame pasirengę atsisakyti šių įsipareigojimų“, – sako J. Miliuvienė.

Jos vertinimu, referendumą pristatant visuomenei negalima nutylėti šio klausimo. Žmonės turi suprasti ne tik tai, kokią formuluotę jiems siūloma palaikyti, bet ir kokias teisines bei vertybines pasekmes toks pasirinkimas galėtų turėti.

„Konstitucija nėra daugumos apklausa“

Dar vienas esminis J. Miliuvienės perspėjimas susijęs su pačia Konstitucijos paskirtimi. Jos teigimu, net ir daugumos palaikymas negali būti pagrindas panaikinti Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisių apsaugą ar sugriauti skirtingų konstitucinių vertybių pusiausvyrą.

„Joks referendumas negali pakeisti Konstitucijos taip, kad būtų sugriauta jos nuostatų vidinė darna ir sumažinta žmogaus teisių apsauga. Taigi reikėtų nesukelti lūkesčių, kurių teisinė valstybė negalės įgyvendinti“, – pabrėžia ji. Seimo kontrolierė savo poziciją apibendrina primindama, kad Konstitucija nėra vien daugumos valios išraiška.

„Konstitucija nėra keičiama vadovaujantis daugumos nuomonės apklausa. Ji yra susitarimas, kad kiekvieno žmogaus orumas saugomas nepriklausomai nuo to, kiek jų yra ir ar jie „tinka“, – sako J. Miliuvienė.

Šis perspėjimas ypač aktualus LGBTQ+ žmonėms ir jų šeimoms, kurių teisinis pripažinimas Lietuvoje jau ne vienerius metus tampa politinių diskusijų objektu. Referendumo iniciatyva kelia klausimą, ar šeimos samprata Konstitucijoje turėtų būti susiaurinta iki vieno modelio, ir kokią vietą tokioje sistemoje turėtų kitos šeimos.

Nereiškia, kad Konstitucija pasikeis

Seime siūlymas surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos jau buvo pritartas po pateikimo. 2026 m. rugsėjį Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pritarė iniciatyvai, tačiau galutinį sprendimą dėl referendumo paskelbimo turės priimti Seimas.

Taigi politinės diskusijos dar nesibaigė. Tačiau J. Miliuvienės išdėstyta pozicija primena, kad net ir surengus referendumą jo rezultatas negalėtų būti laikomas leidimu nepaisyti Konstitucijos, žmogaus orumo ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.

Klausimas, kurį iškelia Seimo kontrolierė, yra platesnis nei vien šeimos apibrėžimas: ar valstybė gali daugumos balsavimu susiaurinti žmogaus teisių apsaugą tiems, kurių šeimos neatitinka vieno politinio ar visuomeninio modelio?