Ruginienė apie referendumą dėl šeimos sampratos: kam leisti 5,5 milijono, jei atsakymas jau yra Konstitucijoje?

Skaitymo laikas
2 minutes
Perskaityta

Ruginienė apie referendumą dėl šeimos sampratos: kam leisti 5,5 milijono, jei atsakymas jau yra Konstitucijoje?

Ant, 11/10/2026 - 12:15
Kategorija:
0 komentarų

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė neslepia nesuprantanti, kodėl Lietuvai prireikė patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos. Jos vertinimu, valstybė jau turi Konstituciją ir šeimai skirtą įstatymą, todėl papildomas balsavimas neatsakytų į jokį aiškų klausimą. Užtat jo kaina – maždaug 5,5 milijono eurų.

„Kol kas nematau, kam toks referendumas yra reikalingas, nes šiandien mes turime Konstituciją, kuri apibrėžia šeimos sąvoką, turime šeimai skirtą atskirą įstatymą su aiškia labai formuluote. Ką referendumas pasakys mums daugiau, tai tikrai šito, atsiprašau, bet nesuprantu“, – antradienį LRT RADIJUI sakė ministrė.

Ruginienė pabrėžė, kad vieną dalyką ši iniciatyva tikrai padarytų – pareikalautų nemažai mokesčių mokėtojų pinigų. „Ką tikrai matau, kad ši priemonė kainuoja 5,5 mln. eurų“, – teigė ji.

Milijonai už klausimą, kuris jau turi teisinį kontekstą

Referendumo iniciatoriai siūlo gyventojų klausti, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų tiesiogiai įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

Kitaip tariant, tai nėra vien nekaltas klausimas, ar žmonės palaiko šeimą. Diskusijos esmė – ar Konstitucijoje turi atsirasti konkreti, siauresnė šeimos teisinių santykių kilmės formuluotė, kuri diskriminuotų nesusituokiusias poras turinčias vaikų, taip pat senelius, dėdes ar tetas, kurios augina atžalas.

Dabartinis Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jame taip pat nurodoma, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Šeimos samprata yra platesnė nei vien susituokusių vyro ir moters sąjunga.

Todėl siūlomas referendumas kelia klausimą ne tik apie šeimos apibrėžimą, bet ir apie tai, kokią žinią valstybė siunčia žmonėms, kurių šeimos neatitinka dalies politikų pageidaujamo modelio.

Referendumas tapo politinės kovos įrankiu?

Ši iniciatyva Seime juda sunkiai. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta balandžio pradžioje, tačiau tolesnis svarstymas įstrigo komitetuose.

Tuo metu mažieji koalicijos partneriai – „valstiečiai“ – spalio pabaigoje paragino socialdemokratus grąžinti klausimą į Seimo plenarinių posėdžių salę. Jie net susiejo referendumo iniciatyvos svarstymą su palaikymu kitų metų valstybės biudžetui.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius tokį ryšį įvertino kaip nelabai priimtiną. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu pasisakė už patariamojo referendumo surengimą ir teigė pritariantis iniciatorių siūlomai Konstitucijos formuluotei. Taigi, kol ministrė klausia, kokia tokio referendumo prasmė, dalis šalies politinio elito jį mato kaip būdą dar kartą iškelti šeimos sampratos klausimą.

Susijęs straipsnis - Nausėda nori referendumo dėl šeimos sampratos. Valosi kojas į Konstituciją

Tačiau vien tai, kad klausimas politiškai patrauklus, dar nereiškia, kad jis yra būtinas ar kad jo sprendimas turėtų būti perkeltas į referendumą.

Ką iš tiesų norima išsiaiškinti?

Patariamajame referendume žmonėms būtų siūloma pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų – „Taip“ arba „Ne“. Tačiau toks balsavimas savaime nepanaikintų Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir nepakeistų Konstitucijos.

Todėl kyla visiškai pagrįstas klausimas: ar visuomenei siūloma spręsti realią teisinę problemą, ar dar kartą balsuoti apie tai, kokias šeimas politikai norėtų matyti pripažįstamas? Dar daugiau - teisininkai pabrėžia, kad toks referendumas nieko neišspręstų ir prieštarautų pačiai Konstitucijai.

Šeimos jau egzistuoja įvairios – susituokusios ir nesusituokusios poros, vieniši tėvai su vaikais, tos pačios lyties poros. Jų kasdienybė nuo referendumo rezultatų stebuklingai nepasikeis. Tačiau politinis signalas gali būti labai aiškus: vienos šeimos bus pristatomos kaip pageidaujamas standartas, o kitų teisinis pripažinimas vėl taps politinių ginčų objektu.

I. Ruginienės klausimas, kam reikalingas toks referendumas, šioje situacijoje skamba gana paprastai. Jei jau turime Konstituciją, teisinį reguliavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, galbūt pirmiausia reikėtų ne organizuoti dar vieną brangų balsavimą, o pagaliau laikytis galiojančios teisės