O kas, jeigu pirmasis, supratęs, kad jūs galite būti homoseksualus ar biseksualus, buvote ne jūs? Galbūt tai buvo jūsų telefone įdiegta programėlė.

Naujas Australijoje atliktas tyrimas rodo, kad socialinių tinklų algoritmai gali gana greitai pradėti siūlyti žmogui LGBTQ+ tematikos turinį pagal jo elgesį platformoje. Kai kuriems tyrimo dalyviams tai net sukėlė įtarimą, kad algoritmas jų seksualinę orientaciją „suprato“ anksčiau nei jie patys.

Tyrimas paskelbtas akademiniame žurnale „Gender, Place & Culture“. Mokslininkai atliko 20 išsamių interviu su LGBTQ+ žmonėmis dviejuose Australijos didmiesčiuose. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 18 iki 60 metų.

Mokslininkai daugiausia domėjosi tuo, kaip LGBTQ+ žmonės naudojasi vadinamosiomis hibridinėmis erdvėmis – vietomis, kuriose susipina internetinis ir realus gyvenimas. Socialiniai tinklai šiuo atveju tampa ne tik pramogų ar bendravimo platformomis, bet ir erdve, kurioje žmogus gali pradėti tyrinėti savo tapatybę.

Algoritmas pastebi daugiau, nei atrodo

„TikTok“ ir kitų socialinių tinklų rekomendacijų sistemos vertina daugybę vartotojo veiksmų. Tai ne tik paspaustas „patinka“ mygtukas ar sekama paskyra.

Svarbus gali būti ir tai, kokį vaizdo įrašą žmogus peržiūri iki galo, prie kokio turinio ilgiau sustoja, ką praleidžia, kokius kūrėjus seka ar su kokiu turiniu sąveikauja. Šie signalai naudojami prognozuoti, kokį turinį žmogus greičiausiai norės pamatyti toliau.

Būtent todėl vartotojas gali pastebėti keistą pokytį: iš pradžių jo sraute pasirodo vienas LGBTQ+ vaizdo įrašas, vėliau – dar vienas, o po kelių dienų rekomendacijose jau atsiranda daugybė turinio apie homoseksualumą, biseksualumą, translytiškumą ar queer kultūrą.

Tyrimo dalyviai sakė, kad kartais algoritmas, jų manymu, pradėdavo juos „kategorizuoti“ pagal lytį ar seksualumą. Pagrindinis tyrimo autorius, Niukaslo universiteto Teisės ir teisingumo mokyklos mokslininkas dr. Justinas Ellisas teigė, kad keli tyrimo dalyviai sakė, jog algoritmas „žinojo“, kad jie yra queer, dar prieš jiems patiems tai suvokiant.

Socialiniai tinklai - vieta ieškoti atsakymų

Kai kuriems LGBTQ+ žmonėms socialiniai tinklai buvo itin svarbi priemonė tyrinėjant savo tapatybę. Ypač tai svarbu tiems žmonėms, kurie dar nėra pasiruošę apie savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę kalbėti su artimaisiais ar draugais.

Viename tyrime dalyvavusi 25 metų lesbietė iš Niukaslo pasakojo, kad naudojosi profiliu, kuriame nebuvo jos vardo ar kitų ją galinčių identifikuoti duomenų. Ji tiesiog stebėjo turinį ir neskelbė nieko apie save.

Toks anonimiškumas leido jai saugiai tyrinėti savo tapatybę. „Būti anonimiškai internete man buvo labai naudinga, kai pirmą kartą bandžiau suprasti, ar esu queer“, – tyrėjams sakė viena iš dalyvių.

Tai svarbus socialinių tinklų paradoksas. Tas pats algoritmas, kuris gali kelti klausimų dėl privatumo, kai kuriam žmogui gali tapti pirmuoju langu į bendruomenę, apie kurios egzistavimą jis anksčiau beveik nieko nežinojo.

Algoritmas padeda atrasti bendruomenę

Kai kurie tyrimo dalyviai teigiamai vertino ir tai, kad socialiniai tinklai gali pasiūlyti labai konkretaus LGBTQ+ turinio. Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti matyti vietinių LGBTQ+ organizacijų, renginių, barų, bendruomenės centrų ar kitų iniciatyvų turinį.

Tai ypač svarbu žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kuriose LGBTQ+ bendruomenė nėra lengvai matoma viešajame gyvenime. Tokiu atveju algoritmas gali atlikti net savotiško „tilto“ funkciją – padėti žmogui iš virtualios erdvės pereiti į realų socialinį gyvenimą.

Tačiau tam būtina viena sąlyga: žmogus turi pats kontroliuoti, kada ir kam jo tapatybė tampa matoma. 

O jeigu dar nenori, kad kas nors sužinotų?

Būtent čia ir prasideda didžiausia problema. Tyrimo dalyviai pasakojo, kad naudodavosi įvairiomis privatumo strategijomis. Kai kurie kūrė kelias paskyras, kiti vengė skelbti savo turinį, o dalis tiesiog stebėdavo kitų žmonių paskyras nepalikdami jokių viešų pėdsakų.

Priežastis paprasta – ne kiekvienas žmogus yra pasirengęs atsiskleisti ir nebeslėpti to, kas yra. Jeigu žmogus gyvena šeimoje, bendruomenėje ar šalyje, kurioje homoseksualumas yra stigmatizuojamas, socialinio tinklo algoritmas gali tapti ne tik pagalbininku, bet ir potencialia grėsme.

Tyrimo dalyviai būtent todėl nerimavo dėl to, kad algoritmai gali ne tik numanyti jų interesus, bet ir sukurti situacijas, kuriose jų seksualinė orientacija tampa matoma kitiems.

„Algoritminis išviešinimas“

Tyrimo autorius Justinas Ellisas šį reiškinį vadina „algoritminiu išviešinimu“ – situacija, kai skaitmeninės sistemos gali padaryti žmogaus tapatybę matomą anksčiau, nei pats žmogus nusprendė ją atskleisti.

„Algoritminis išviešinimas rodo, kaip giliai skaitmeninės sistemos yra įsitraukusios į mūsų kasdienį gyvenimą“, – Niukaslo universiteto paskelbtame komentare teigė J. Ellisas.

Pasak jo, jeigu platformos gali nustatyti ar numanyti, kas yra jų vartotojai, jos taip pat turi prisiimti atsakomybę už tai, kaip ir kur ši informacija tampa matoma.

Tai ypač aktualu LGBTQ+ žmonėms, kuriems tapatybės atskleidimas ne visada yra vien asmeninis pasirinkimas. Kai kuriais atvejais tai gali turėti realių pasekmių santykiams su šeima, darbui, mokslams ar net fiziniam saugumui.

Ar „TikTok“ iš tiesų žino, kad esate gėjus?

Ne visai. Tyrimas neįrodo, kad „TikTok“ ar kita platforma iš tiesų nustato žmogaus seksualinę orientaciją. Tyrėjai analizavo žmonių patirtis ir tai, kaip jie suvokė algoritmų rekomendacijas.

Svarbu ir tai, kad rekomendacijų sistema gali veikti pagal daugybę kitų signalų. Žmogui pradėjus žiūrėti LGBTQ+ turinį, algoritmas gali tiesiog nuspręsti, kad jam patinka tokio pobūdžio vaizdo įrašai, ir todėl pasiūlyti jų daugiau.

Taigi tai nebūtinai reiškia, kad platforma „žino“, jog žmogus yra gėjus, lesbietė ar biseksualus. Tačiau žmogaus pojūtis, kad algoritmas apie jį žino daugiau, nei jis pats yra pasakęs, yra realus – ir būtent šią patirtį tyrė mokslininkai.

Telefonas gali tapti ir veidrodžiu

Tyrimas atskleidžia platesnį socialinių tinklų paradoksą. Žmogus, kuris dar tik pradeda svarstyti apie savo seksualinę orientaciją, gali internete rasti atsakymus į klausimus, kurių nedrįsta užduoti niekam kitam. Jis gali pamatyti žmones, išgyvenančius panašius dalykus, rasti bendruomenę ir suprasti, kad nėra vienas.

Tačiau tuo pačiu metu tas pats skaitmeninis pasaulis renka duomenis apie jo elgesį ir bando prognozuoti, kokį turinį jis norėtų matyti. Todėl klausimas nėra vien tai, ar algoritmas gali suprasti, kad esate LGBTQ+.

Daug svarbesnis klausimas – kas nutinka, kai algoritmas supranta daugiau, negu jūs pasiruošę apie save pasakyti kitiems? Socialiniai tinklai gali padėti žmogui atrasti save. Tačiau galimybė pačiam pasirinkti, kada ir kaip apie save prabilti, išlieka ne mažiau svarbi.

Ir galbūt todėl kai kuriems žmonėms pirmasis žmogus, kuriam jie „pasakė“, kad yra LGBTQ+, iš tiesų buvo ne draugas, šeimos narys ar psichologas. Tai galėjo būti jų telefone esanti programėlė.