Diskusijos dėl Lietuvos institucijų reakcijos kilo po to, kai Vokietijoje gyvenanti aktyvistė Laura Gintalaitė viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrą pirmininką Mindaugą Sinkevičių, Seimo pirmininką Juozą Oleką ir užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Atvirame laiške ji kartu su kitais Vokietijoje gyvenančiais Lietuvos piliečiais reiškė nusivylimą, kad po išpuolio nė viena aukščiausia valstybės institucija viešai neišreiškė užuojautos ir solidarumo aukoms.

Susijęs straipsnis - Vokietijos lietuviai kreipėsi į šalies vadovus: jūsų tyla po išpuolio Berlyne žeidžia aukas

Vėliau LRT paskelbė, kad vienintelis iš aukščiausių šalies pareigūnų viešai sureagavo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Prezidentūra į LRT užklausas komentaro nepateikė, o premjero ir Seimo pirmininko atstovai nurodė, kad jų vadovai smerkia smurtą, tačiau nepaaiškino, kodėl viešų pareiškimų nebuvo.

Vyriausybė: išpuolis neliko nepastebėtas

Antradienio vakarą Laura Gintalaitė savo socialiniuose tinkluose paskelbė oficialų Vyriausybės atsakymą į kreipimąsi.

Jame teigiama, kad Berlyne įvykęs teroro aktas „neliko nepastebėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, o kaip reakcijos pavyzdys nurodomas užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio įrašas socialiniame tinkle „X“, kuriame jis išreiškė užuojautą aukos artimiesiems, solidarumą su nukentėjusiaisiais ir pabrėžė, kad visuomenėje nėra vietos neapykantai bei smurtui.

Atsakyme taip pat primenama XXI Vyriausybės programos nuostata, numatanti kovą su neapykantos nusikaltimais prieš LGBT asmenis bei kitomis diskriminacijos formomis.

Laišką pasirašė Vyriausybės komunikacijos departamento Atviros Vyriausybės skyriaus vedėja Gitana Vaškelienė.

Aktyvistė: užuojautos nereikėtų prašyti

Viešindama gautą atsakymą, Laura Gintalaitė kritikavo Vyriausybės poziciją. Jos teigimu, valdžios institucijoms neturėtų reikėti būti raginamoms pareikšti užuojautą po teroro akto.

„Man atrodo absurdiška, kad aktyvistai turi prašyti valdžios institucijų pareikšti užuojautą po teroro akto. Tai yra mažiausia, ką valdžios institucijos gali padaryti – signalizuoti palaikymą diskriminuojamai LGBTQ bendruomenei“, – rašo ji.

Aktyvistės vertinimu, Vyriausybės atsakyme pacituotos programinės nuostatos be konkrečių veiksmų lieka deklaratyvios. Ji taip pat pažymi, kad iki šiol į kreipimąsi nėra sureagavę nei Prezidentūra, nei Seimas.

LRT: ekspertė tylą sieja su politiniu požiūriu

LRT publikacijoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto vyresnioji lektorė Rasa Navickaitė teigė, kad aukščiausių šalies vadovų viešos reakcijos nebuvimas siunčia politinę žinią apie valdančiųjų požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę.

Ji priminė, kad ankstesnių tragedijų užsienyje, įskaitant išpuolį Magdeburge, atveju Lietuvos vadovai viešai reiškė užuojautą ir solidarumą, todėl šįkart susiklosčiusi situacija, jos vertinimu, išsiskiria.

„Kokia to priežastis? Aš matau tik vieną paaiškinimą – chroniška nepagarba LGBT žmonėms, jų nelaikymas vertais oraus gyvenimo, vertais šeimos statuso", - LRT sakė Rasa.

Per išpuolį Berlyne, kai į LGBTQ+ eitynių dalyvių minią įsirėžė mikroautobusas, žuvo vienas žmogus, dar 29 buvo sužeisti. Vėliau Vokietijos pareigūnai pranešė, kad įtariamasis buvo siejamas su teroristine grupuote „Islamo valstybė“.