Prie Brandenburgo vartų ir išpuolio vietoje žmonės degė žvakes, dėjo gėles, laikė vaivorykštės vėliavas bei tylos minute pagerbė žuvusios moters atminimą. Daugelis dalyvių neslėpė emocijų.

„Mes čia tam, kad parodytume – baimė nelaimės. Neapykanta mūsų neišstums iš viešosios erdvės“, – sakė viena į renginį atvykusi dalyvė Vokietijos žiniasklaidai.

Susijęs straipsnis - M. Norbutas: turime padaryti viską, kad tokios tragedijos netaptų mūsų kasdienybė

Žinutė – visai Europai

Solidarumo akcijoje dalyvavo LGBTQ+ organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, įvairių religinių bendruomenių atstovai, politikai ir tūkstančiai paprastų Berlyno gyventojų. Daugelis pabrėžė, kad šis išpuolis buvo nukreiptas ne tik prieš LGBTQ+ žmones, bet ir prieš demokratiją, laisvę bei žmogaus teises.

Renginio organizatoriai ragino nepasiduoti provokacijoms ir neatsakyti neapykanta į neapykantą. „Mūsų atsakas – solidarumas. Mūsų atsakas – dar daugiau matomumo ir dar daugiau drąsos būti savimi“, – skambėjo nuo scenos.

Visą dieną prie memorialo žmonės nešė gėles, vaivorykštės vėliavas, pliušinius žaislus ir ranka rašytus laiškus aukoms. Vakare daugelis Berlyno pastatų buvo apšviesti vaivorykštės spalvomis, o prie Brandenburgo vartų vyko tylus koncertas ir maldos už žuvusiąją bei sužeistuosius.

Ne vienas kalbėtojas priminė, kad Berlynas dešimtmečius buvo laikomas vienu svarbiausių LGBTQ+ laisvės simbolių Europoje, todėl smūgis šiam miestui palietė visą tarptautinę bendruomenę.

Politikai ragina ryžtingiau kovoti su neapykanta

Ceremonijoje kalbėję politikai pabrėžė, kad vien užuojautos nepakanka. Jų teigimu, būtina stiprinti kovą su radikalizacija, neapykantos nusikaltimais ir smurtiniu ekstremizmu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar kartą pareiškė, kad valstybė gins kiekvieno žmogaus teisę gyventi laisvai ir saugiai, nepaisant jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Tuo metu vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas patvirtino, kad tyrimas tęsiamas kaip islamistinio terorizmo byla. Pareigūnai aiškinasi visas įtariamojo radikalizacijos aplinkybes ir galimus ryšius su ekstremistinėmis grupuotėmis.

„Negalime priprasti prie neapykantos“

Renginio dalyviai ne kartą akcentavo, kad didžiausias pavojus kyla tuomet, kai neapykantos kalba tampa kasdienybe ir visuomenė prie jos pripranta.

Žmogaus teisių organizacijos ragino Europos valstybes daugiau investuoti į švietimą, kovą su dezinformacija ir neapykantos nusikaltimų prevenciją. Jų teigimu, tik nuosekli politika gali užkirsti kelią tam, kad internetinė neapykanta virstų realiu smurtu gatvėse.

Berlyno solidarumo eisena tapo ne tik atsisveikinimu su žuvusiąja, bei parama nukentėjusiems, bet ir aiškiu pareiškimu, jog nepaisant teroro, LGBTQ+ bendruomenė ir ją palaikantys žmonės neketina atsisakyti savo teisės būti matomi, gyventi laisvai ir reikalauti lygių teisių.