Susijęs straipsnis - Visagine – žiaurus išpuolis prieš neįgalų homoseksualų vyrą: mušė ir tyčiojosi

Organizacijų teigimu, šis atvejis atskleidė sistemines spragas švietimo sistemoje, teisėkūroje ir parodė jog neapykantos nusikaltimų aukos nėra pakankamai apsaugotos. Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad demokratinėje valstybėje teismo pripažinti neapykantos nusikaltimai negali likti vien baudžiamųjų bylų klausimu. Jie turi tapti postūmiu stiprinti prevenciją, gerinti pagalbą aukoms ir aiškiai parodyti, kad valstybė netoleruoja neapykanta motyvuoto smurto.

„Neapykantos nusikaltimai nėra nukreipti tik prieš konkretų žmogų – jie siunčia bauginančią žinią visai visuomenei. Valstybės pareiga yra ne tik nubausti kaltuosius, bet ir padaryti viską, kad tokie nusikaltimai nepasikartotų. Šiandien matome poreikį pereiti nuo pavienių reakcijų prie nuoseklios nacionalinės politikos, kuri apimtų prevenciją, švietimą ir sisteminę pagalbą nukentėjusiesiems“, – sako Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas.

Kreipimesi valstybės institucijos raginamos atnaujinti nacionalinį kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu veiksmų planą, jį papildant konkrečiomis priemonėmis kovai su homofobija, bifobija, transfobija bei kitais neapykantos nusikaltimais. Taip pat siūloma įsteigti valstybinį neapykantos nusikaltimų aukų paramos fondą, įvertinti teisinio reguliavimo pakankamumą bei stiprinti žmogaus teisių ugdymą mokyklose.

Organizacijos taip pat ragina Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą reguliariai viešinti informaciją apie neapykantos nusikaltimų tyrimus, jų baigtis ir teismų praktiką, siekiant didesnio skaidrumo ir prevencijos.

„Kai politikai ir valstybės institucijos nerodo tinkamo dėmesio viešai pasmerkiant tokius išpuolius, dalis visuomenės ima galvoti, jog kartodami nusikaltimus liks nenubausti. Raginame Vyriausybę ir Seimą reaguoti. Tik taip galime stiprinti žmonių pasitikėjimą institucijomis ir parodyti, kad žmogaus teisės Lietuvoje yra ginamos praktiškai, o ne tik deklaruojama popierinė kova prieš homofobiją“, – teigia M. Norbutas.

Viešą kreipimąsi pasirašė beveik dvidešimt žmogaus teisių organizacijų, tarp jų – Žmogaus teisių organizacijų koalicijos narės: Diversity Development Group, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Romų visuomenės centras, Tolerantiško Jaunimo Asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, VšĮ Įvairovės edukacijos namai, Labdaros ir paramos fondas „FRIDA“, HIA humanistinių idėjų ambasadoriai, VšĮ Padėk pritapti. Taip pat Asociacija „Lygiai“, Lietuvos jaunimo centras, LGBTQ+ naujienų portalas GayLine.LT, Socialinių investicijų valdymo centras, Susivienijimas Žali.LT, Universiteto LGBT+ Grupė, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija Demetra, bei visuomenėje žinomi akademikai, žmogaus teisių ekspertai bei aktyvistai.

Kreipimosi autoriai tikisi, kad valstybės institucijos imsis konkrečių veiksmų, kurie padėtų užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams, sustiprintų nukentėjusiųjų apsaugą ir aiškiai parodytų, jog žmogaus orumo pažeidimai Lietuvoje negali likti be ryžtingo valstybės atsako.

Atvirą kreipimąsi rasite ČIA.