Paradoksalu, tačiau tuo pat metu Ispanijoje teismai jau priėmę sprendimą, kuris iš pirmo žvilgsnio skamba dar netikėčiau – tam tikromis aplinkybėmis žmogus gali teisėtai vaikščioti net visiškai nuogas.

Kurortai nori daugiau tvarkos

Pastaraisiais metais nemažai Ispanijos pajūrio miestų priėmė vietos taisykles, draudžiančias viešose gatvėse, parduotuvėse ar restoranuose vaikščioti be marškinėlių arba vilkint vien maudymosi kostiumą. Tokie ribojimai galioja, pavyzdžiui, Marbeljoje, Malagoje, Barselonos apylinkėse ir kituose turistų pamėgtuose kurortuose. Už pažeidimus kai kuriose savivaldybėse gali būti skiriamos baudos nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų.

Savivaldybės aiškina, kad tokių taisyklių tikslas – palaikyti tvarką miesto centre ir parodyti pagarbą vietos gyventojams. Pasak jų, nors paplūdimyje maudymosi apranga yra visiškai natūrali, prekybos gatvėse, viešajame transporte ar kultūros objektuose galioja kitokios elgesio normos.

Panaši tendencija pastebima ir Prancūzijoje. Keletas populiarių pajūrio kurortų pastaraisiais metais įvedė draudimus vyrams vaikščioti be marškinėlių miesto centruose, o už taisyklių nesilaikymą numatytos baudos iki 150 eurų. Vietos valdžia pabrėžia, kad tai nėra kova prieš turistus – siekiama užtikrinti pagarbą viešosioms erdvėms ir jų gyventojams.

O jei žmogus apskritai nenori vilkėti drabužių?

Nors kai kurie miestai draudžia vaikščiojimą be marškinėlių, Ispanijos teismų praktikoje yra ir visiškai kitoks precedentas.

2023 metais Valensijos aukštasis teismas palaikė 29 metų Alejandro Colomaro skundą, kuris buvo ne kartą nubaustas už vaikščiojimą nuogas Aldajos miesto gatvėmis. Vyras teigė, kad taip išreiškia savo įsitikinimus, o baudos pažeidžia jo teisę į ideologinę laisvę.

Teismas nusprendė, kad konkrečioje savivaldybėje nebuvo vietos teisės akto, draudžiančio viešą nuogumą, todėl skirtos baudos buvo nepagrįstos. Teisėjai taip pat pažymėjo, kad vien vaikščiojimas nuogam savaime nereiškia nepadoraus elgesio, jei nėra seksualinio pobūdžio veiksmų ar viešosios tvarkos pažeidimo.

Teisė egzistuoja, bet ne visur

Šis sprendimas nereiškia, kad Ispanijoje galima visur vaikščioti nuogam ar be marškinėlių. Viešas nuogumas šalyje apskritai nėra draudžiamas nacionaliniu mastu nuo 1988 metų, tačiau savivaldybės gali nustatyti savo taisykles. Todėl viename mieste žmogus gali būti nenubaustas, o kitame – sulaukti baudos už tokį patį elgesį. Būtent tokį teisinį neapibrėžtumą savo sprendime paminėjo ir Valensijos aukštasis teismas.

Diskusija dėl aprangos viešose vietose nėra vien teisinė. Ji kelia platesnį klausimą – kiek valstybė gali reguliuoti žmonių išvaizdą ir elgesį. Vieni mano, kad draudimai vaikščioti be marškinėlių yra pertekliniai ir riboja asmens laisvę, ypač per karščius. Kiti pabrėžia, kad miesto gatvės nėra paplūdimys, todėl tam tikros aprangos taisyklės padeda išlaikyti pagarbą aplinkiniams bei viešųjų erdvių kultūrą.

Kol kas Europos miestai pasirenka skirtingus sprendimus. Vienur nuogas žmogus gali laimėti bylą teisme, kitur net ir vyrui be marškinėlių gali grėsti piniginė bauda. Tai rodo, kad riba tarp asmens laisvės ir visuomenės nustatomų elgesio normų Europoje vis dar išlieka diskusijų objektu.