Pažinčių programėlės „Taimi“ atlikta daugiau nei 1100 LGBTQ+ suaugusiųjų apklausa atskleidė, kad tik 59 proc. respondentų teigė bent iš dalies jaučiantys, jog „Pride“ mėnuo atspindi jų patirtis ir poreikius. Tuo metu daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų nurodė nesijaučiantys tinkamai atstovaujami arba apskritai nematantys savęs šiuolaikiniame „Pride“ judėjime.

Tyrimo autoriai pastebi, kad per pastaruosius dešimtmečius „Pride“ renginiai tapo masiniais festivaliais, pritraukiančiais verslo įmones, politinius veikėjus ir turistus. Nors tai rodo augantį LGBTQ+ bendruomenės priėmimą visuomenėje, daliai žmonių kyla klausimas, ar renginiai nepraranda savo pirminės paskirties.

Daugelis respondentų kritikavo vadinamąjį „vaivorykštinį marketingą“, kai įmonės birželio mėnesį pakeičia logotipus vaivorykštės spalvomis, tačiau realių veiksmų LGBTQ+ žmonių teisėms remti nesiima. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų teigė skeptiškai vertinantys tokių bendrovių iniciatyvas, o penktadalis jas pavadino paviršutiniškomis ir labiau skirtomis viešiesiems ryšiams nei bendruomenės palaikymui.

Apklausa taip pat parodė, kad ne visi LGBTQ+ žmonės jaučiasi vienodai matomi. Net 29 proc. respondentų manė, kad mažesniuose miestuose ir regionuose gyvenantys LGBTQ+ asmenys „Pride“ renginiuose yra nepakankamai atstovaujami. Dar 27 proc. teigė tą patį apie biseksualius ir panseksualius žmones, o ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad per mažai dėmesio skiriama translyčiams, nebinariniams žmonėms ir LGBTQ+ bendruomenės nariams iš etninių mažumų.

Kai kurių apklaustųjų komentarai atskleidė ir kitą problemą – spaudimą atitikti tam tikrus stereotipus. Net 41 proc. respondentų teigė per „Pride“ jaučiantys poreikį elgtis ar atrodyti kitaip, nei jaučiasi iš tiesų. Vienas žmogus savo patirtį apibūdino itin vaizdžiai: „Jaučiuosi tarsi cirko beždžionėlė, kuri turi pasirodyti publikai.“

Kitas respondentas teigė, kad net iš palaikytojų kartais jaučia spaudimą būti „labiau stereotipiškai homoseksualiu“ nei yra kasdieniame gyvenime.

Tyrimas taip pat atskleidė augantį susirūpinimą dėl saugumo. Dešimtadalis apklaustųjų nurodė sąmoningai vengiantys viešų LGBTQ+ erdvių per „Pride“ mėnesį dėl dabartinės politinės atmosferos ir didėjančios neapykantos retorikos. Beveik pusė respondentų teigė atidžiau renkantys vietas, kuriose lankosi šiuo laikotarpiu.

Nepaisant kritikos, „Pride“ renginiai daugeliui išlieka svarbi bendruomenės ir solidarumo erdvė. Vis dėlto tyrimo rezultatai primena, kad LGBTQ+ bendruomenė nėra vienalytė. Skirtingos tapatybės, gyvenimo patirtys ir socialinės aplinkybės reiškia, kad net ir bendruomenei skirti renginiai ne visada vienodai atspindi visų jos narių lūkesčius.

Todėl vis dažniau keliamas klausimas, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp didelių, visuomenės dėmesį pritraukiančių renginių ir autentiško įvairių LGBTQ+ grupių atstovavimo. Būtent ši diskusija, panašu, taps viena svarbiausių artėjančio „Pride“ mėnesio temų.

Tyrimo duomenis galite rasti ČIA.