Ką išgyvena žmogus, kuris nustoja slėpti esantis homoseksualus?

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Ką išgyvena žmogus, kuris nustoja slėpti esantis homoseksualus?

Pir, 09/08/2025 - 08:30
Kategorija:
0 komentarų

Atsiverti ir pasakyti: „Taip, aš esu gėjus / lesbietė / biseksualus“ – daugeliui LGBTQ+ žmonių yra vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Šis žingsnis pakeičia ne tik jų pačių kasdienybę, bet ir santykius su aplinkiniais. Kas vyksta žmogaus viduje, kai pagaliau nusprendžiama nebeslėpti savo tapatybės?

„Lyg įkvėpčiau pirmą kartą“

Daug žmonių pasakoja, kad gyvenimas iki atsivėrimo buvo kupinas nerimo. „Slėpimasis sukelia nuolatinę įtampą – žmogus gyvena tarsi su kauke“, – teigia psichologijos tyrinėtoja Netta Weinstein. Kartu su kolegomis ji pabrėžia: „Atsivėrimas dažniausiai susijęs su geresne psichologine būsena, mažesniu stresu ir didesne gerove, palyginti su slėpimu“.

Ilgalaikis slėpimasis kenkia psichinei sveikatai. Tyrėja Nicole Chaudoir kartu su kolega Jeffrey Fisher rašo: „Slėpti stigmatizuotą tapatybę kenkia psichologinei būsenai ir santykiams, o atskleidimas dažniausiai sumažina patiriamą kančią“.

Kelias nėra lengvas

Kai kurie žmonės patiria artimųjų atstūmimą, draugų praradimą. Sociologas Ilan Meyer savo tyrimuose pabrėžia: „Seksualinės orientacijos slėpimas stipriai siejasi su psichologiniais sunkumais, ypač nerimu ir depresija“. Tai reiškia, kad net ir rizikuojant sulaukti neigiamų reakcijų, ilgainiui atvirumas dažniausiai padeda išvengti dar didesnės žalos.

Psichologė Ellen Riggle kartu su kolegomis apibendrina: „Gėjai ir lesbietės, kurie atsiveria, patiria didesnį pasitikėjimo savimi jausmą ir artimesnius santykius, o tai prisideda prie bendro gyvenimo pasitenkinimo“.

Būti atviram - reiškia skirtingus dalykus

Nėra vieno universalaus scenarijaus, kaip ir kada geriausia atsiverti. Vieni iškart pasako visiems, kiti atsirenka tik artimiausius žmones. Vienus priima iškart, kitiems tenka išgyventi atstūmimą.

Kadangi kiekvieno žmogaus situacija skirtinga – atsivėrimo procesas ir aplinkinių reakcijos taip pat skiriasi. Vienose šeimose toks prisipažinimas tėra formalumas, nes tėvai jau žino tikrąją situaciją ir savo vaiką pasirengę palaikyti. Kitose – tai gali sukelti traumas tiek atsiskleidusiam žmogui, tiek jo artimiesiems.

Tiesa ta, kad visais atvejais atsiskleidžiantis asmuo jaudinasi – nes tai viena reikšmingiausių jo gyvenimo žingsnių. Prisipažinimas yra ne tik slapstymosi pabaiga, bet ir savotiškas savęs pripažinimas sau pačiam. Nuo to momento nebėra kelio atgal, greičiausiai nebebus bandymų save įtikinti, kad esi kažkuo, kuo nesi.

Atvirumas dėl savo homoseksualumo yra kelias per baimę, netikrumą ir riziką, tačiau daugeliui jis tampa didžiausia gyvenimo dovana: galimybe būti savimi ir patirti tikrus, o ne apsimestinius santykius.