„Iki traumos aš viena koja kaip ir norėjau tų standartų laikytis, kita koja – labai norėjosi būti savimi. Ir ta vidinė kova visą laiką vyko. Ar aš čia dabar būsiu bloga, jei norėsiu būti savimi, rengtis kitaip nei reikėtų, elgtis kitaip ir mylėti kažką kitą nei reikėtų? Ir kažkaip po traumos atėjo tas, aišku nevisiškas, bet toks laisvumas. Kad nuo dabar aš jau galiu būti savimi“, - LRT radijo laidoje „Gyvenimo citrinos“ pasakoja Aistė.

Ji teigia, kad nors jai prireikė laiko visiškai atsiskleisti – po traumos ji ėmėsi ryžtingesnių žingsnių kelionėje link tikrojo aš. Kelerius metus Aistė bandė rasti atsakymus ką toliau daryti, mokėsi iš naujo gyventi, o galiausiai grįžo prie savo identiteto klausimų.

Moteris sako, kad pirmiausia pradėjo ieškoti būdų kalbėti apie save kitiems. „Tiesiog nori ateiti ir taip, ir taip, ir taip. Ir ramu. Ir tada tu gali būti savimi“, - teigia ji pridurdama, kad atsiskleidimas kitiems tapo būdu sau pasakyti, jog ji turi teisę būti savimi.

Prabilti dar garsiau apie savo homoseksualumą moterį paskatino įvairūs protestai bei neapykantos pliūpsnis LGBTQ+ žmonių atžvilgiu iš visuomenės. „Aš galvojau, kad šioje vietoje galėčiau kažkam įkvėpti tos drąsos, gal tiesiog išsiųsti palaikymo žinutę – kad tu ne vienas, kad yra daugybę žmonių, kurie tą patį patiria“, - LRT radijo laidoje „Gyvenimo citrinos“ priežastis apie savo identiteto atskleidimą vardija Aistė.

Laidą išklausyti galite ČIA.