Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visiems piliečiams, tačiau panašu, kad Gitanui Nausėdai tai nėra svarbu. Naujausioje knygoje jis teigia, kad neva Civilinės sąjungos palaikytojai laiko „Konstitucijos 38 straipsnį tuščia vieta“, skelbia BNS. Prezidentas ir toliau sąmoningai maišo šeimos bei santuokos sąvokas, nors Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, jog tai nėra tapatu.

Konstitucinis Teismas savo 2019 metų nutarime teigia, kad „kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis (...) yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. Panašiai šis teismas yra apsisakęs ne kartą.

Atsižvelgiant į tai, civilinė sąjunga arba partnerystė – nėra santuoka, tačiau leidžia įteisinti kartu gyvenančių ir vienas kitą mylinčių žmonių šeimos santykius. Vis dėlto, prezidento nuomone, priešingai nei Konstitucinio Teismo sprendimuose, šeimą gali sudaryti tik vyras ir moteris.

„Jei norime spręsti vienos lyties piliečių tarpusavio ryšio klausimą, reikia jį spręsti kitais būdais. Ne per šeimą arba darinį, kuris de facto tampa šeimos analogija, ir tai norima įtvirtinti Civilinės sąjungos įstatymu, o per, pavyzdžiui, Artimo ryšio institutą. Tai natūraliai išspręstų dabar egzistuojančias problemas“, – Laimos Lavastės knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ teigia šalies vadovas. - „Man, kaip Lietuvos prezidentui, kurio viena iš svarbiausių prievolių yra gerbti mūsų pagrindinį įstatymą – Konstituciją – tai yra nepriimtina. Kitose šalyse, kuriose yra įteisintos tos pačios lyties žmonių santuokos, konstitucijos yra pakeistos, arba tam netrukdydavo“.

G. Nausėda knygoje užsimena, kad Konstitucinio Teismo teisėjai netinkamai interpretuoja Konstituciją. Nepaisant rodomos nepagarbos svarbiausiam šalies teisės aktui ir minėtam teismui, niekas iš politikų greičiausiai nekels klausimo dėl G. Nausėdos tinkamumo eiti savo pareigas ir priesaikos sulaužymo. Primename, kad prisiekdamas prezidentas įsipareigoja „būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus“. Civilinės sąjungos klausimu G. Nausėda, panašu, nežada vykdyti įstatymų.