Susijęs straipsnis - Vasario 14 d. - Vilnius - Protestas „Už laisvę mylėti“

Protestą organizuoja Lietuvos liberalus jaunimas. Organizacijos Politinių reikalų koordinatorius Denas Ražinskis sako, kad renginio vienas pagrindinių siekių yra paskatinti partnerystės įteisinimą Lietuvoje.

Kaip gimė mintis rengti šį renginį?

Lietuvos liberalaus jaunimo ilgalaikė tradicija – Šv. Valentino dienos proga priminti visuomenei apie žmogaus teises ir LGBTQIA+ bendruomenės padėtį Lietuvoje pasitelkiant įvairias advokacijos formas, tad mintis kilo iš noro pratęsti šią tradiciją. Tikime, kad atkreipę politikų ir visuomenės dėmesį į Partnerystės klausimą, žengsime lygios ir teisingos Lietuvos link.

Ko jūs reikalausite?

Deja, naujai išrinktos valdžios atstovai jau yra pareiškę savo abejingumą Partnerystės įstatymo priėmimui, ištrinant jo svarstymą iš darbotvarkės, todėl siekiame priminti politikams šio įstatymo svarbą ir paskatinti juos imtis veiksmų, kurie padės Lietuvai ir jos piliečiams.

Kodėl, jūsų nuomone, visi tikintys meilę turėtų dalyvauti renginyje?

Visi, išties tikintys meilės ir tolerancijos vertybėmis, privalo pripažinti ne vien visuomenės status quo patvirtintas meilės formas, bet ir visas jos išraiškas, nepaisant asmens, lyties ar orientacijos. Partnerystės įstatymas pagaliau sulygintų heteronormatyvių ir tos pačios lyties porų finansines bei socialines sąlygas. Šio įstatymo priėmimas Lietuvai pagaliau suteiktų teisinį pagrindą meilės, tolerancijos ir lygybės vertybėms.  

Kaip manote, kodėl politikai nedrįsta suteikti visiems vienodų teisių?

Pagrindinė priežastis – jaunimo trūkumas politiniuose procesuose. Žmogaus teisių klausimai dažniausiai yra svarbūs jauniesiems rinkėjams ir politikams, kurių, deja, yra nedaug. Politikai rinksis tuos sprendimus, kurie leis jiems būti dar kartą išrinktiems, o senesnės, konservatyvesnes pažiūras turinčios kartos rinkimuose dalyvauja daug masiškiau negu jaunimas. Jaunų politikų trūkumas taip pat nepadeda.

Jaunimo atstovų Seime beveik nėra, todėl kartu ir nėra asmenų, kurie imtųsi iniciatyvos šiais klausimais. Mūsų organizacija stengiasi ugdyti naująją politikų bei politiškai aktyvių asmenų kartą, kuri rodytų iniciatyvą ir įgyvendintų teigiamus pokyčius visuomenėje.

Kita vertus, negalime pamiršti ir socialinių stigmų, kurios nenuilstamai lėtina tolerancijos plėtrą Lietuvoje. Šalies viduje bei užsienyje plintanti politinio ekstremizmo banga tik dar labiau išryškina šių stigmų vaidmenį politiniuose procesuose. Kol didelė dalis lietuvių tikės neegzistuojančiais pramanais apie LGBTQIA+ bendruomenę, tol politikai atsižvelgs į jų nuomonę ir trukdys tolerancijos ir teisingumo plėtrai.