Seksomnija yra retas miego sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia vyrams. Manoma, kad jį turi apie 7% žmonių, kurie kenčia nuo miego sutrikimų. Vis dėlto, įtariama, kad nuo to kenčiančių žmonių yra gerokai daugiau, nes kai kurie žmonės gali gėdytis ieškoti pagalbos, o kiti – net nesuprasti, kad turi tokią problemą.

Seksomnija yra parasomnija, kuria apibūdinami miego sutrikimai susiję su neįprastais judesiais. Yra daug įprastų parasomnijų, pavyzdžiui vaikščiojimas miego metu, miego paralyžius ir šlapinimasis į lovą, skelbia sleepstation.org.uk. Priešingai nei daugeliu kitų atvejų – seksomnija nėra susijusi su sapnavimu. Tiesa, kaip ir kitų parasomnijų atveju, ja sergantys pacientai neprisimena veiksmų, kuriuos atlieka miegodami.

Nenormalus seksualinis elgesys miego metu pirmą kartą buvo aprašytas 1989 m. Pats terminas „sekssomnija“ buvo sukurtas tik 2003 m., kai buvo aprašyta 11 pacientų, kurie miego metu atliko seksualinius veiksmus. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad šį sindromą dali sukelti depresija, stresas ir nerimas, miego trūkumas, nesilaikymas rėžimo, gausus alkoholio ar narkotikų, migdomųjų vaistų vartojimas.

Elgesys priepuolio metu gali apimti glamonėjimąsi, masturbaciją, lytinius santykius, dubens judesius, kurie atliekami sekso metu ir spontanišką orgazmą. Nors žmogus miega – aplinkiniams jis gali atrodyti pabudęs. Svarbu tai, kad seksualinis elgesys gali pasireikšti ir kito asmens, esančio šalia atžvilgiu. Tai reiškia, kad asmuo gali siekti suartėti su kambario draugu/e, artimaisiais, nepažįstamais žmonėmis, kurie miega vienoje patalpoje.

Seksomnija dėl savo prigimties gali turėti didelį poveikį tiek sergančiam asmeniui, tiek jo partneriams. Sergantys žmonės dažniausiai neatsimena įvykių. Pacientams ir aplinkiniams kelia baimę tai, kad jie negali suprasti kodėl elgėsi vienaip ar kitaip, be to veiksmų neįmanoma sąmoningai kontroliuoti. Pasitaiko atvejų, kai sergantis žmogus tampa agresyvus, naudoja jėgą ir smurtauja.

Nustatyti sindromą taip pat nėra paprasta – nes reikia tirti pacientus jų miego metu kai jie pradeda atlikti vienus ar kitus veiksmus. Todėl neretai apsitelkiami partnerių pasakojimai ir to gydytojui gali pakakti diagnozuoti ligą.

Liga nustatoma ir miego klinikose, kur pacientams miegant tiriama smegenų veikla, širdies ritmas, sekamas kvėpavimas ir stebimi judesiai. Nustačius seksomniją, paskiriamas gydymas. Jis dažniausiai susijęs su riziką didinančios elgsenos korekcijomis. Taip pat rekomenduojama miegoti aplinkoje, kuri yra ypatingai tyli. Sunkesniais atvejais skiriami medikamentai.