Politikos įtaka visuomenės pozicijai apie LGBTQ+. Kaip formuojama nuomonė?

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Politikos įtaka visuomenės pozicijai apie LGBTQ+. Kaip formuojama nuomonė?

Pir, 08/19/2024 - 12:15
Kategorija:
0 komentarų

Visuomenės požiūris į LGBTQ+ bendruomenę per pastaruosius dešimtmečius sparčiai keitėsi. Daugelyje Vakarų šalių LGBTQ+ asmenų teisės tapo svarbia politinės darbotvarkės dalimi, o viešos diskusijos šia tema intensyvesnės. Tačiau nuomonių kaitą lemia ne tik asmeniniai žmonių įsitikinimai ar socialinė aplinka, bet ir politikų veikla bei jų deklaruojami siekiai. Politikai gali ženkliai paveikti visuomenės požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę, siūlydami įstatymus, formuodami viešąją nuomonę, skatindami pagarbą arba priešingai – neapykantą.

Viena iš svarbiausių politikų įtakos formų yra įstatymų leidyba. Teisės aktų pakeitimai, kurie suteikia LGBTQ+ bendruomenei daugiau teisių, padeda keisti visuomenės požiūrį į šią bendruomenę. Pavyzdžiui leidimas visiems žmonėms sudaryti santuokas daugelyje šalių prisidėjo prie tolerancijos didėjimo ir palankesnės nuomonės formavimosi. Dalis žmonių patys pamatė, kad leidimas tuoktis LGBTQ+ žmonėms niekaip nepaveikė jų šeimų, o gąsdinimai apie pasaulio pabaigą buvo laužti iš piršto.

Lietuvoje politikų nuomonės dėl LGBTQ+ teisių išlieka prieštaringos. Vieni politikai aktyviai remia LGBTQ+ bendruomenės teises, siekia didesnio lygybės ir teisingumo, o kiti pasisako prieš bet kokius pokyčius ar net kuria nebūtas istorijas. Šis politinis spektras lemia, kad visuomenė  tampa vis labiau susikildžiusia.

Politikai turi didelę įtaką formuojant viešąjį diskursą ir tai, kaip visuomenė suvokia LGBTQ+ klausimus. Viešai remiantys LGBTQ+ bendruomenės teises ir kovojantys prieš diskriminaciją dažnai prisideda prie pozityvesnio visuomenės požiūrio formavimosi. Pavyzdžiui, kai politiniai lyderiai pasisako už lygybę ir įtrauktį, tai siunčia stiprų signalą visuomenei, kad LGBTQ+ asmenys yra vertinami ir turi teisę gyventi oriai.

Dar daugiau – tokia pozicija turi teigiamą poveikį kitų socialiai pažeidžiamų žmonių grupių teisėms. Kai skatinama pagarba vieniems – visuomenei rodomas pavyzdys, jog reikia gerbti ir kitus, pavyzdžiui senjorus, neįgaliuosius, tautinių mažumų atstovus ir pan.

Vis dėlto, Lietuvoje netrūksta ir tų, kurie nori kiršinti visuomenę. Dažnai tokie politikai pasitelkia baimę ir stereotipus, siekdami mobilizuoti savo rinkėjus. Jie skatina diskriminaciją LGBTQ+ ar kitų grupių atžvilgiu bei sustiprina neigiamas visuomenės nuostatas jų atžvilgiu. To tikslas yra tik vienas – sutelkti žmones ir paskatinti juos balsuoti už konkretų politiką ar partiją rinkimuose. Nepaisoma nei žmogaus teisių, nei to, kad neapykanta griauna visuomenės vienybės ir pasitikėjimo vieni kitais pagrindus.

Žiniasklaida yra galinga priemonė, kurią politikai naudoja savo idėjoms skleisti ir formuoti viešąją nuomonę. Televizija, spauda, internetiniai portalai ir socialiniai tinklai yra svarbūs kanalai, per kuriuos politikai gali perteikti savo pozicijas dėl LGBTQ+ klausimų. Neretai čia labiau matomi tie, kurie sėja sumaištį, stengiasi įžiebti neapykantą. Tai žiniasklaidos priemonei atneša didesnį skaitytojų susidomėjimą pateikiama informacija ir pelnu iš reklamos. Štai kodėl neretai atrodo, kad tokių politikų yra ženkliai daugiau nei palaikančių LGBTQ+ bei siekiančių, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje būtų gerbiamas.