„Nesuprantu, kodėl, jeigu yra žmonių, kurie yra pasirengę paaukoti savo gyvybes dėl šalies, valstybė negali užtikrinti, kad jų šeimos būtų apsaugotos ir jų šeimoms būtų suteikta pagalba“, – TheGuardian  sakė 27 metų Stanislava,  Petlytsia, Charkove dirbanti LGBTQ+ aktyvistė. - „Mes to nusipelnėme tiek pat, kiek ir bet kas kitas“.

Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Stanislava ir jos partnerė Alina, kuri tarnauja armijoje nuo 2016 m. ir dabar yra kapitonė, tapo vis intensyvėjančios diskusijos dėl LGBTQ+ asmenų teisinių stokos dalimi.

Po Rusijos pradėto karo daugiau nei 25 000 parašų buvo surinkta po peticija, kuri kvietė įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas. Tuomet V. Zelenskis atsakė, kad karo metu nėra galimybės keisti šalies Konstitucijos.

2023 m. pradžioje parlamentui buvo pateiktas civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų partnerystę. Įstatymas leistų oficialiai pripažinti žuvusių karių partnerius, leistų jiems priimti medicininius sprendimus.

„Svarbu, kad tarptautinė bendruomenė remtų Ukrainą priimant teisės aktus, kuriais pripažįstamos LGBTI porų teisės ir užtikrinama, kad du bet kokios lyties žmonės galėtų saugiai ir oriai sukurti šeimą“, – sakė Amnesty Rytų Europos ir Centrinės Azijos direktorė Marie Struthers.

Šių metų birželį Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad tos pačios lyties asmenų pora, kuriai neleista sudaryti sąjungos Ukrainoje, patyrė diskriminaciją.

Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas būtų labai svarbus tokioms poroms kaip Stanislava ir Alina. Pora rugpjūtį surengė simbolines vestuves Charkovo „Pride“ iškilmių metu. Merginos laukia ir politikų sprendimo, tačiau procesas užsitęsė ir neaišku ar sprendimas bus priimtas.

„Tai verčia mus sunerimti, nes darome viską, ką galime, kad tai pasiektume, bet vis tiek tai neįvyksta“, – TheGuardian sakė Stanislava. - „Apmaudu matyti, kiek tai užtrunka, ir gana neramu, [ar] galiausiai pasieksime rezultatą“.

Ji pridūrė, kad Ukraina negali pasiduoti Rusijos diktatui kas gali sudaryti šeimas, kas ne. „Manau, kad svarbu, kad Ukraina sulauktų paramos ir kad Ukraina būtų prisimenama ne tik kaip šalis, kurią užpuolė Rusija, bet ir šalis su savo kultūra“, – teigė moteris. - „Esame ne tik LGBTI žmonės, bet ir ukrainiečiai. Mes norime sukurti šeimą, norime turėti savo teises, kol dar esame gyvi“.