Vaikai LGBTQ+ šeimose: svarbu ne tėvų seksualinė orientacija, o jų turimi tėvystės įgūdžiai

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Vaikai LGBTQ+ šeimose: svarbu ne tėvų seksualinė orientacija, o jų turimi tėvystės įgūdžiai

Št, 01/15/2022 - 15:48
Kategorija:
0 komentarų

Vienalyčių porų noras gyventi visavertį šeimyninį gyvenimą ir auginti atžalas mūsų visuomenėje vis dar sulaukia skaudžių replikų. Kvestionuojamas ne tik tokių asmenų tapatumas, bet ir aršiai smerkiamas noras rūpintis vaikais. Vis dėlto neseniai pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas apie tos pačios lyties šeimų gyvenimą atskleidė, jog vaikai nėra retenybė vienodos lyties porų gyvenime, o meilė, rūpestis ir pagarbūs tarpusavio santykiai nesuteikia jokių prielaidų jiems augti kitaip nei heteroseksualiose šeimose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Bendradarbiaujant su Lietuvos žmogaus teisių centru (LŽTC), sociologo dr. Liutauro Labanausko atliktame tyrime konstatuojama, jog nepaisant to, kad tos pačios lyties poros Lietuvoje negali įsivaikinti ir tos pačios lyties poroms nėra leidžiamas pagalbinis apvaisinimas, egzistuoja neformalios įsivaikinimo ar pagalbinio apvaisinimo praktikos, patenkančios į „pilkąją“ teisinio reguliavimo zoną.

Trys iš 10 tyrime dalyvavusių porų turėjo vaikų: augino savo šeimoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimusius nepilnamečius vaikus arba rūpinosi ir augino vaikus iš ankstesnės vieno iš partnerių santuokos. Kalbintos poros tikino, kad visuomet palaikė gražius ir draugiškus santykius su biologiniais vaikų tėvais ar motinomis. Be to, visos vienalytės poros, auginusios vaikus, tikino, kad porose abu partneriai, nepriklausomai nuo to, kas buvo biologinis vaiko tėvas ar motina, išlaikė ir auklėjo savo nepilnamečius vaikus, rūpinosi jų švietimu, sveikata ir gerove.

Savo tapatybės atskleisti nenorėjusi vyrų pora nuo mažens iki pilnametystės savo šeimoje rūpinosi vieno iš partnerių anksčiau heteroseksualioje santuokoje susilauktu vaiku. Prisimindami atžalos auginimo ypatumus, vyrai pasakoja, jog stengėsi daryti viską, jog vaikas augtų saugiai, apgobtas dėmesio ir pagarbos.

„Mes dvilypio gyvenimo kaip ir neturėjome, nes savo artimoje aplinkoje jau buvome „išlipę iš spintos“, tačiau plačioje visuomenėje apie savo santykius nekalbėjome. Vaikui augant, biologinė mama pilnavertiškai dalyvavo visuose raidos etapuose, tad kartu – visi tėvai ir seneliai – stengėmės suteikti kuo daugiau meilės vaikui, rūpinomės visais kylančiais klausimais, drauge lygiaverčiai sprendėme problemas. Manau, jog ne daug kas turi tokią didelę dvasios stiprybę pastovėti prieš visą visuomenę už save ir savo artimuosius, o mums pavyko“, – teigia vaiko tėvas.

Savo vienalytę šeimą, kurioje ne vienerius metus drauge gyveno ir augo vaikas, vyrai vadina ypatinga, tačiau mylinčia ir gerbiančia vieni kitus.

„Visas iškilusias problemas ir dabar, vaikui esant savarankiškam, esame linkę spręsti padėdami vieni kitiems. Manau, ne kiekvienoje tradicinėje šeimoje rasi tiek daug artimo ryšio, meilės ir rūpestingumo. Su atžala dažnai susitinkame, nors ir gyvename skirtinguose miestuose, per dieną susiskambiname net po kelis kartus. Šis žmogus jau turi savo šeimą, beje, tradicinę, ir mes visi palaikome nuostabų ryšį. Gal dėl to mūsų ypatingumo ir patiriam tokį pavydulingą priešiškumą iš tam tikrų žmonių“, – svarsto vyriškis, pridurdamas, kad su partneriu nesyk yra girdėję vaiką kalbant, jog šis didžiuojasi augęs LGBTQ+ šeimoje ir myli ją tokią, kokia yra.