„Tai dabar man pasakykite - kodėl Lietuvoje nerandama penkių ar kiek ten balsų Civilinės sąjungos instituto įkūrimui?“, - retoriškai klausia Lina.

Ji apstebi, kad bėga metai, o politinės lyderystės ir lyderių politikoje Lietuvoje neatsiranda. Partnerystės laukiama jau taip seniai, kad kai kurios susituokusios poros spėjo išsiskirti.

„Vis galvojau, ką čia lyriškai gražiai arba šarmingai parašyti apie civilinę sąjungą. Kad kai kurios man žinomos svetur susituokusios vienalytės poros išsiskyrė belaukdamos tos sumautos lietuviškos partnerystės? Ką dar parašyti?“, - rašo Lina.

Anot L. Žigelytės kaltę dėl tokios situacijos turėtų prisiimti visi, nes nevyriausybinėms organizacijoms pritrūko agresyvumo, jos šeimos nariai tyli, kai girdi homofobinius pasisakymus, žurnalistai – nes jie renkasi kalbėti sensacijomis, krikščioniškų religinių bedruomenių lyderiai – sėjantys mirtį.

„Tai štai - istorinė galimybė Lietuvoje prašalinti tamsumas, kaip sakoma himne. Kas taps šiuolaikiniu herojum ar penkiais? Kažkaip pasiilgau jų Lietuvoje. O pabaigai galiu pridurti, kad protingi teisininkai man seniai sakė - nesitikėk lyčiai neutralios patnerystės Lietuvoje dar 10 metų. Jei pavyks, gal dagyvensim ir neišlėksim į orą. Užaugs Ukrainoje saulėgrąžos, sudygusios čia atguldytų rusų karių kišenėse“, - viltingai teksto pabaigoje rašo autorė.