Teisiamojo posėdžio metu konstatuota, kad nukentėjusiajai aktyviais veiksmais ir žodžiais išreiškus savo nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistuoju, pastarasis, to nepaisė, panaudojo fizinę jėgą. Dėl to moteris negalėjo pasipriešinti, kelis kartus su nukentėjusiąja atliko lytinį aktą prieš jos valią.

Kaltinamasis savo kaltę neigė. Vis dėlto, nugeltėjusios ir liudytojos parodymai, skambučio bendruoju pagalbos telefonu metu išdėstyti faktai, teismo medicinos ir kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai rodė ką kitą. Bylos duomenys patvirtino,  kad kaltinamasis nepaisė nukentėjusiosios išreikšto nesutikimo žodžiais ir veiksmais.

„Šiandien turime sprendimą, kuris, tikime, padrąsins ir kitas seksualinį smurtą patyrusias moteris kreiptis pagalbos“, – teigia ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras.

Švedijos Erebru universiteto dėstytoja dr. Laima Vaigė šį teismo sprendimą vadina reikšmingu.

„Atrodo, kad labai vėlai. Iš kitos pusės, labai svarbu, kad yra sąmoningumas, jog tai yra svarbu“, - LRT sako L. Vaigė. „Kaip parodo ir daugybės kitų valstybių praktika, paprastai labai pro pirštus žiūrima į smurtą prieš sutuoktinę, ypač į seksualinį smurtą“.

Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė, sako, kad šis sprendimas rodo, jog pradedame atpažinti ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje.

„Tai yra poveikis visai teisėsaugos sistemai, galbūt įsivyraus teisminė praktika, kad tai taip pat yra problema, kad ji turi būti baudžiama. Tas sprendimas keičia tiek mūsų, tiek visos teisėtvarkos požiūrį į visą problemą“, – kalbėdama su LRT.lt akcentuoja Moterų informacijos centro direktorė.