Eileen Myles: giminės kategorija gerokai įdomesnė nei seksualumas

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Eileen Myles: giminės kategorija gerokai įdomesnė nei seksualumas

Sek, 07/17/2022 - 18:21
Kategorija:
0 komentarų

Jungtinių Amerikos Valstijų rašytoja ir poetė Eileen Myles puikiai žinoma anglakalbėse šalyse. Tačiau Eileen asmenybė įdomi ir kaip nebinarinės lyties atstovės. Jaunystėje išprievartauta, patyrusi gilią traumą, Eileen ilgai ieškojo savo tapatybės ir kūrybinio kelio. Ją kalbina LRT laida Stilius.

Angliškai jie/jos prisistato „they” kategorija ir atvirai kalba apie identifikavimosi sunkumus bei homofobiją.

„Labai įdomu, nes vaikystėje negalvojau apie kategorijas, kurias sužinojau vėliau. Man nepatiko, kad buvau įvardinta mergaite, kad turėjau vasarą dėvėti marškinėlius, negalėjau to daryti. Daug visokių dalykų buvo. mergaitės neturėjo beisbolo komandos. 6-7 dešimtmetyje buvo kur kas prasčiau. Reikėjo daug ką slėpti“, - savo jaunystę prisimena Eileen.

Tai, kad egzistuoja skirtingos taisyklės vyrams ir moterims, rašytojos nuomonę rodo, kokia svarbi lytis yra visuomenei.

„Ir tada ir dabar lyties kategorija yra svarbesnė už seksualumo. Suprantate ką reiškia būti moterim. O kaip aš jaučiausi kai nebuvau esanti vien tik moteris, kai jutau esanti neidentifikavusi savęs. Dabar anglų kalboje turime galimybę naudoti terminą „gėjus“ ir man priimtinas įvardis „jie/jos“, - teigia Eileen Myles.

Čia pat rašytoja prisimena akimirką, kuri jai suteikė tam tikrų apmąstymų. Ji buvo auklėjama katalikiškai ir gerai išmano bibliją.

„Biblijoje yra toks epizodas kai Jėzus sutinka demonų apsėstą vyrą ir jo klausia - „Koks tavo vardas?“. Demonas atsako - „Mano vardas Legionas“. Tai prisiminus pagalvojau - tai reiškia daug, t.y. daugiskaita ir tai paaiškina kaip aš jaučiuosi dėl savo lyties identiškumo, dėl vyriškumo. Kartais jie/jos jaučiasi vyru, kartais moterimi. Manau daug žmonių taip jaučiasi. Todėl tikiu, kartais mąstyti apie giminės kategoriją yra gerokai įdomiau nei apie seksualumą“, - sako pašnekovė.

Jie/Jos pripažįsta, kad reikėjo laiko, kad suprastų ką ji jaučia kitų lyčių žmonėms.

„Man buvo per 20 ir aš pagalvojau „aš esu lesbietė“ ir man tai ėmė patikti. Bet mano mama nenorėjo, kad kurį laiką susitikinėčiau su mergina. Vėliau ji su tuo susitaikė, bet nesidžiaugė“, - pasakoja rašytoja.

Ji sako, kad tos kalbos ir nusistatymas prieš tai ką kas myli jai atrodo juokingos, kaip ir kalbos kas kokiu tualetu gali naudotis. „Ar kam nors jaudinasi, kad į tą pačią vokią eina ir tavo brolis. Ne. Vietos užtenka visiems. Kvaila tai sureikšminti“, - pabrėžia jie/jos.