savivertė

Akivaizdu, kad filmuose suaugusiems rodomi vaizdai labai retai kada turi kažką bendro su tikru gyvenimu. Neseniai diskusijų socialiniame tinkle Reddit vienas iš vartotojų uždavė klausimą ar išvaizdžių ir tam tikrą standartą atitinkančių vyrų žiūrėjimas nedaro įtakos tam, ko ieškome realybėje. Gėjų atsakymai buvo iš ties netikėti.

Ar seksualinė orientacija gali lemti, kaip jaučiamės savo kūne? Frontiers in Psychology publikuotas tyrimas rodo – taip. Mokslininkai iš JAV ir Italijos išnagrinėjo beveik 700 žmonių atsakymus ir nustatė, kad LGBT bendruomenės nariai skirtingai nei kiti reaguoja į visuomenės lūkesčius atitikti grožio standartus.

Kūno kultas yra iš ties senas, tačiau homoseksualių vyrų bendruomenėje jis įgauna ypatingą išraišką. Socialinės medijos, pažinčių programėlės ir popkultūra formuoja gana ribotą „patrauklaus vyro“ vaizdinį — lieknas arba raumeningas, jaunas, nepriekaištingos odos. Tokie standartai gali atrodyti nekalti, bet jie dažnai tampa nuolatiniu priekaištu, kuris veikia savivertę, psichinę sveikatą ir net santykius su kitais žmonėmis.

Žmogaus seksualumas yra sudėtingas ir įvairialypis fenomenas, kurį įtakoja daugybė veiksnių – nuo biologinių iki psichologinių ir socialinių. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų apie seksualinį gyvenimą yra: kodėl vieni žmonės nori sekso dažnai, o kiti retai?

Gyvenimo meilės paieškos gali būti tiek įkvepiančios, tiek varginančios – ypač LGBTQ+ bendruomenėje, kur kartais tenka įveikti papildomų kliūčių: socialinius stereotipus ar saugumo klausimus. Tačiau meilė vis tiek įmanoma – ir ji dažnai prasideda nuo pačių mūsų. Štai 5 GayLine.LT redakcijos konkretūs patarimai, padėsiantys ją atrasti lengviau.

Pastaraisiais dešimtmečiais raumeningo kūno kultas tapo ryškia socialine tendencija, veikianti įvairias gyvenimo sritis. Šis kultas, ypač skatinamas medijų ir pramogų industrijos, formuoja visuomenės normas ir lūkesčius dėl fizinio kūno išvaizdos, sveikatos ir savęs vertinimo. Vis labiau pastebima tendencija, kad tik tam tikro tipo kūnas vertas dėmesio ir vertinimų – visi kiti paliekami už ribos ir tai kelia nemenkas pasekmes mūsų savivertei.

Gyvena skaitmeniniame amžiuje, kur pažintys, flirtas, draugystės ar net ilgalaikiai santykiai dažnai prasideda ne gatvėje, ne bare ar vakarėlyje, o telefone. Tokios pažinčių programėlės kaip Grindr ir Tinder tapo kasdienio bendravimo dalimi, ypač LGBTQ+ žmonėms, augusiems aplinkoje, kur atviras flirtas ar romantiniai gestai viešumoje dažnai laikomi rizikingais ar net pavojingais. Tačiau ar skaitmeninė pažinčių kultūra padeda kurti gilesnius ryšius, ar priešingai – sekina mūsų gebėjimą užmegzti pilnaverčius santykius?

Šiuolaikiniame pasaulyje seksualumas dažnai apipinamas mitais, stereotipais ir nuasmeninimu. Jam klijuojamos etiketės, jis mistifikuojamas arba redukuojamas tik iki fizinio potraukio. Ypač LGBTQ+ bendruomenėje, kur seksualinė tapatybė tampa ir politine, ir socialine tema, dažnas susiduria su klausimais: „Kas aš esu? Kodėl jaučiu tai, ką jaučiu? Ar turiu pasirinkti vieną etiketę visam gyvenimui?“.

Lytinis gyvenimas yra natūrali žmogaus egzistencijos dalis – kaip miegas ar maistas. Ir vis dėlto, kai tik pokalbis pasisuka apie seksą, daugelio veidai parausta, žvilgsniai nusisuka, o temą norisi kuo greičiau pakeisti. Ypač tada, kai kalbama ne apie heteroseksualų seksą. Kodėl lytinis aktas – vis dar viena iš labiausiai nepatogių temų mūsų visuomenėje?

Kartą per metus, kai Lietuvos gatvėmis nusidriekia Pride eitynės, kai plazda vaivorykštės vėliavos, o žmonės šypsosi nebijodami būti savimi, daugelis LGBTQ+ bendruomenės narių gali lengviau atsidusti ir pajusti pasididžiavimą savimi. Kodėl Pride turi tokią stiprią emocinę reikšmę, ir kaip tai iš tiesų keičia žmonių savivertę?