Stambulo konvencija

Atvertimo terapijos idėja, kad būtų galima „pakeisti“ žmogaus seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, turi gilias istorines, kultūrines ir mokslines šaknis. Nors ši praktika daugelyje šalių tapatinama su pseudomokslu, yra žalinga, jos ištakos siekia daugiau nei šimtmetį — laikus, kai homoseksualumas, dažnai religijos įtakoje, dar buvo vertinamas kaip psichinis sutrikimas.

Latvijos prezidentas grąžino parlamentui antram svarstymui sprendimą, kuriuo ketinta pasitraukti iš kovos su smurtu prieš moteris reglamentuojančios Stambulo konvencijos. Prezidentas pabrėžia, kad jai pradėjus veikti per dvejus metus pasiekti akivaizdūs rezultatai šioje srityje.

Daugiau nei 200 nevyriausybinių organizacijų ir 5000 gyventojų ragina Seimą grįžti prie Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo ir apginti smurtą patiriančias moteris.

Šiandien, minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, Vilniaus gatvėmis žygiavo moteris palaikanti eisena. Susirinkusieji reikalavo nutraukti smurtą, ratifikuoti Stambulo konvenciją, netylėti ir kovoti su nelygybe. „Jau dešimt metų rengiam mitingus, eitynes ir atrodytų, kad situacija turėtų progresuoti su kiekvienais metais (...) ir niekas nesikeičia. Ir ne tik, kad niekas nesikeičia, bet situacija blogėja“, - susirinkusiems sakė KArtu Kairiųjų Aljanso pirmininkė Jolanta Bielskienė.

Lietuva rengiasi perkelti į ES direktyvą dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. Direktyva laikoma istorine: ES šalys sutarė kriminalizuoti daugelį smurto internete formų – pornografiją be sutikimo, persekiojimą, grasinimą pasidalinti intymiais vaizdais ir kita. Direktyva taip pat stiprina ir pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinio smurto – įpareigoja valstybes steigti išprievartavimo krizių centrus, užtikrinti visą parą veikiančių specializuotų pagalbos linijų ir prieglaudų veikimą. Moterų informacijos centro valdybos narė Jurgita Pečiūrienė tiki, kad direktyva bus svarbus postūmis į priekį ir Lietuvoje. Vis dėlto specialistė mano, kad jos nepakaks – būtina ratifikuoti ir Stambulo konvenciją.

Ketvirtadienį startavo nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi į Seimo narius „Žemaitė nepagirtų“. Portale manoteises.lt paskeltas kreipimasis kritikuoja Seimo narius dėl delsimo ratifikuoti Stambulo konvenciją ir teigia, kad lietuvių literatūros klasikė dėl tokio elgesio jų nepagirtų. „Nepagirti“ siūloma ir Lietuvos gyventojams, pasirašant kreipimąsi į Seimo narius.

Politinių partijų atstovai tiesioginiame LRT eteryje kibo vieni kitiems į plaukus dėl Sambulo konvencijos ir partnerytės įteisinimo. „Valstiečiai“ debatuose pasitelkė net Kremliaus retoriką ir pažadėjo kovoti su „LGBT propaganda“, bei teigė bandysiantys įtikinti moteris nesidaryti abortų.

Vakar vykusių politinių partijų atstovų debatuose LRT virė aršios diskusijos žmogaus teisių klausimais. Jų metu liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiesiogiai kreipėsi į socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę ir uždavė klausimą apie partnerystę ir Stambulo konvenciją.

LRT užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 40 proc. gyventojų pritartų Stambulo konvencijos ratifikavimui, kuri yra skirta pažaboti smurtą prieš moteris. 32 proc. apklaustųjų pasisako prieš jos priėmimą, 28 proc. lietuvių neturi nuomonės.

Šiandien Konstitucinis Teismas pripažino, kad Stambulo Konvencija neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Jis taip pat paneigė kai kurių politikų skleidžiamus melus.

Minint tarptautinę moterų solidarumo dieną Rotušės aikštėje organizuotas renginys „Mano kūnas teisus!“. Jame pristatyta daina apie krūtis, šokio grupė „SpokŠok“ surengė pasirodymą, moterys turėjo progą pasisakyti susirinkusiesiems. Gilija Žukauskienė teigia, kad toks kovo 8 d. minėjimas jai suteikė prasmės.

Šiandien pavakarę patvirtinta nauja Latvijos vyriausybė. Valdančiąją daugumą sudarys centro dešinių pažiūrų Naujosios vienybės partija bei Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga. Prie jų prisijungė ir žaliuosius atstovaujantys Progresyvieji. Būtent pastaroji partija kėlė reikalavimą, kad koalicija įsipareigotų įtvirtinti partnerystės institutą šalyje.

Vakar Seimo pirmininkė parlamente savo kalba atidarė parlamento rudens sesiją. Viktorija Čmilytė-Nielsen dalį savo kalbos skyrė ir žmogaus teisių klausimams.

Vakar prie Martyno Mažvydo bibliotekos surengtas Vilniaus moterų namų piketas, kurio metu žmonės buvo kviečiami susipažinti su Stambulo konvencijos turiniu.

55 Seimo nariams balsavus UŽ, 2 - PRIEŠ ir 4 susilaikius, po pateikimo pritarta Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen registruotam siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo ar Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai. Kad siūlymas būtų patvirtintas - teks dar du kartus balsuoti Seimo rudens sesijoje.

Laisvės partijos atstovas Seime Vytautas Mitalas teigia, kad pasigendama Gitano Nausėdos lyderystės Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu. Prezidentūra į tai atsakė, kad antrą kartą konvencijos ratifikavimo Seimui neteiks, nes tai jau buvo padaryta prezidentės Dalios Grybauskaitės. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas taip pat sako, kad antras teikimas nėra būtinas.

Šiandien Europos Parlamentas balsavo dėl išvadų Tarybai, kuriose pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui. Parlamento nariai pritarė ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos kiek tai susiję su prieglobsčiu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (464 balsai už, 81 prieš, 45 susilaikius) bei su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais (472 balsai už, 62 prieš, 73 susilaikius).

Vakar pavakarę Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo surengta diskusija dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Joje progresyvios demokratinės frakcijos atkreipė dėmesį į šios konvencijos svarbą, o kraštutinės dešinės atstovai pareiškė - kad Europos moteris puola migrantai ir išpažįstantys islamą.

Šią savaitę vykusioje Europos Parlamento sesijoje buvo diskutuojama apie kova su seksualiniu smurtu ir Stambulo konvencijos svarbą. Deja diskusijose dalyvavo tik moterys ir du vyrai. Tai neliko nepastebėta ir sukėlė pasipiktinimą.