teisingumo ministerija

Teisingumo ministeriją valdys kraštutinių dešinių pažiūrų politikai. Neseniai ministrės pareigas pradėjo eiti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamošiūnienė, o vakar įdarbinta ir naujoji viceministrė – Igno Vėgėlės bendražygė - Kristina Zamarytė- Sakavičienė. GayLine.LT paaiškina, kodėl tai yra pavojinga valstybei.

Visiškai neseniai darbą pradėję XX Vyriausybės ministrai jau baigia formuoti politinę komandą. Paskelbta, kad į Teisingumo viceministres deleguota Kristina Zamarytė- Sakavičienė. Pastaroji aktyviai veikė prieš LGBTQ+ bendruomenės lygiateisiškumo siekius, kritikavo Konstitucinį Teismą nusprendus, pasisakė prieš moterų kovą už savo teises.

Paskirtoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ir toliau glumina pareiškimais dėl partnerystės sureguliavimo, kurie prieštarauja Ingos Ruginienės pozicijai. Lankydamasi liberalų frakcijoje Seime ji teigė, kad nežada rengti projekto ir paaiškino kas tai turi daryti.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungai suteikus teisę deleguoti Teisingumo ministrą, ja ketinanti tapti Rita Tamašunienė pasakė ką ketina daryti dėl partnerystės įteisinimo. Būtent ši ministerija iki šiol rengė projektą Seimui.

Neseniai Teismui nusprendus įpareigoti Lietuvą užregistruoti dviejų moterų partnerystę, Vilniaus miesto meras Eltai patvirtino, kad šis sprendimas nebus skundžiamas. Valdas Benkunskas nurodė, kad kol nėra pritaikytos sistemos – registravimas vyks popieriniu būdu.

Kovo 8-osios proga Teisingumo ministerijoje dirbančios moterys sulaukė viceministras Andriaus Dubino sveikinimo. Dėl jo darbuotojos kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri pripažino pažeidimą ir įspėjo dėl priekabiavimo lyties pagrindu.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus teigia, kad šiuo metu vyksta konsultacijos su įvairiomis Seimo politinėmis frakcijomis ir renkama informacija kokį partnerystės įstatymą jos galėtų palaikyti. Jo teigimu, iki vasaros klausimo nebus spėta išspręsti.

Šiandien Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo ar dvidešimt metų nevykdomas įstatymų leidėjų padažas įteisinti partnerystę nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Tekste taip pat nurodoma, jog Civiliniame kodekse dabar įtvirtinta galimybė sudaryti sąjungą tik tarp vyro ir moters yra antikonstitucinė bei diskriminacinė.

Partnerystės priešininkams kartojant, kad tos pačios lyties asmenų sąjungas draudžia Konstituciją – Teisingumo ministerija rengia Vyriausybės sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo. GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas įsitikinęs, kad tai puikiai apgalvotas ir taiklus politinis ėjimas, net jei daromas gerokai per vėlai.

Nepavykus informacijos apie LGBTQ+ žmones ribojimo pašalinti iš įstatymo Seime, Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Prašoma įvertinti ar tokia nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

Seniausio Lietuvoje LGBTQ+ naujienų portalo redakcija apžvelgia 2023 metus. O jų metu įvyko tikrai nemažai – žlugo viltys priimti civilinę partnerystę Lietuvoje, vykdyti išpuoliai prieš trans bendruomenę, iš Seimo pašalintas P. Gražulis, pokyčių, nors ir minimalių, suteikė ir katalikų bažnyčia.

Seimas prieš kurį laiką nepritarė Teisingumo ministerijos inicijuotai pataisai išbraukti iš nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo nuostatą, kuria ribojamas informacijos prieinamumas apie LGBTQ+ asmenis. Tačiau ministerija rankų nenuleidžia ir paruošė kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektą šiuo klausimu.