Prezidento Gitano Nausėdos komanda paragino Seimą grįžti prie įstatymo, kuris reglamentuotų tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties porų partnerystę. Spalio 20 d. prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius teigė, kad sprendimas turėtų atitikti Konstituciją ir visuomenėje bei parlamente pasiekiamą sutarimą.

„Iš esmės turime grįžti prie to įstatymo priėmimo, kuris ir Konstituciją atitiktų, ir atitiktų visuomenės konsensusą“, – „Žinių radijui“ sakė V. Augustinavičius. Jis taip pat pabrėžė, kad žmonės neturėtų nuolat kreiptis į teismus, kad galėtų įgyvendinti savo teises.

Šis raginimas nuskambėjo praėjus daugiau nei metams po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad partnerystės teisinis reguliavimas turi apimti ir tos pačios lyties poras. Tačiau prezidento pozicija šiuo klausimu anksčiau buvo gerokai santūresnė: jis nepritarė Civilinės sąjungos įstatymo modeliui ir siūlė santykius reguliuoti per žeminantį žmones „artimo ryšio“ institutą.

2021-aisiais sakė, kad partnerystės įstatymo nepasirašytų

G. Nausėda dar 2021 m. aiškiai pareiškė, kad nepasirašytų tuomet Seime svarstyto Partnerystės įstatymo. Jo argumentas buvo tas, kad projekte partnerystės ir santuokos apibrėžimai pernelyg suartinami.

„Aš būčiau jo nepasirašęs dėl to, kad jame buvo beveik suniveliuoti santuokos ir partnerystės apibrėžimai“, – tuomet sakė prezidentas. Nors G. Nausėda pripažino, kad vienos lyties žmonių bendro gyvenimo santykius reikia teisiškai reglamentuoti, jis nepritarė tokiam modeliui, kuris, jo vertinimu, būtų pernelyg panašus į santuoką.

Ši pozicija vėliau tapo nuoseklia prezidento argumentacijos dalimi: jis teigė, kad tos pačios lyties porų teisinę padėtį reikia spręsti, tačiau ne Civilinės sąjungos įstatymu.

„Artimo ryšio“ projektas

2022 m. G. Nausėda palankiai vertino konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlytą „artimo ryšio“ projektą. Prezidentas tuomet teigė, kad šis variantas sukeltų mažiau visuomenės prieštarų ir galėtų sukurti tam tikrą vienos lyties porų teisinės apsaugos mechanizmą.

„Mažiau priešpriešos visuomenėje kiltų ir vis tiek leistų eiti tuo keliu, kad vienos lyties bendro gyvenimo šalininkų teisinio apsaugojimo mechanizmas būtų sukurtas“, – 2022 m. interviu sakė prezidentas.

Tačiau būtent čia slypi esminis skirtumas tarp partnerystės ir „artimo ryšio“ modelių. Partnerystės ar civilinės sąjungos reguliavimu siekiama nustatyti poros, kaip teisinio vieneto, tarpusavio teises ir pareigas. Tuo metu P. Saudargo siūlytas „artimo ryšio“ projektas buvo orientuotas į tam tikrų žmonių tarpusavio santykių, ypač turtinių ir ūkinių klausimų, reguliavimą. Jis neatitinka ir Konstitucinio Teismo nutarimo esmės. Taigi šio projekto priėmimas pažeistų Konstituciją.

Taigi, „artimo ryšio“ institutas negali būti automatiškai laikomas lygiaverčiu partnerystės pakaitalu. Net jeigu jis padėtų spręsti kai kurias praktines problemas, tai savaime nereikštų, kad poroms būtų suteiktas toks pat teisinis statusas ir visos su partneryste susijusios teisės. Šis skirtumas ypač svarbus vertinant, ar siūlomas reguliavimas realiai išspręstų porų problemas, ar tik suteiktų ribotą apsaugą atskirais atvejais.

Atmetė Civilinės sąjungos modelį

2025 m. vasarį paskelbtoje knygoje „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ prezidentas dar aiškiau išdėstė savo poziciją. Jis teigė nepalaikantis Civilinės sąjungos įstatymo ir siūlė vienos lyties porų santykius reguliuoti kitais būdais.

„Jei norime spręsti vienos lyties piliečių tarpusavio ryšio klausimą, reikia jį spręsti kitais būdais“, – teigė G. Nausėda, kaip skelbė BNS ir LRT. Prezidentas tuomet vėl akcentavo „artimo ryšio“ institutą kaip alternatyvą Civilinės sąjungos įstatymui.

Tų pačių metų balandį Konstituciniam Teismui paskelbus, kad partnerystės reguliavimo spragos prieštarauja Konstitucijai, G. Nausėda paragino Seimą pagaliau priimti sprendimą. Vis dėlto jis ir toliau pabrėžė, kad įstatymas turi atitikti visuomenės bei parlamento konsensusą, o tarp galimų kelių įvardijo ir „artimo ryšio“ instituto įtvirtinimą.

Valstybė neregistruoja teismo pripažintų partnerysčių

Teisingumo ministerijai nepavyko užginčyti teismų įpareigojimo valstybei registruoti dviejų vilniečių moterų partnerystę, atmestos ir kitos apeliacijos. Nepaisant to Teisingumo ministerija sąmoningai skundžia teismų sprendimus ir nesiima žingsnių adaptuoti valstybės registrus tokių partnerysčių registracijai.

Ministerija aiškina, kad be įstatymo Seime - nėra galimybių vykdyti teismų sprendimus. Tam prieštarauja teisininkai, kurie nurodo, jog ministerija turi visus įrankius užtikrinti registracijas.

Kol kas aišku viena – vien raginimo priimti įstatymą nepakanka. Svarbu, koks įstatymas bus priimtas ir ar jis realiai užtikrins, kad poroms nereikėtų metų metus bylinėtis dėl teisių, kurias valstybė turėtų apibrėžti aiškiomis taisyklėmis.