Per anksti džiaugtis: Latvijoje partnerystės įstatymas juda į priekį, bet iššūkių dar daug

Skaitymo laikas
4 minutes
Perskaityta

Per anksti džiaugtis: Latvijoje partnerystės įstatymas juda į priekį, bet iššūkių dar daug

Št, 04/02/2022 - 20:00
Kategorija:
0 komentarų

Ketvirtadienį kai kurie portalai pranešė apie Latvijos Saeima patvirtintą partnerystės įstatymą. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Tik akylesni skaitytojai galėjo įsitikinti, kad įstatymo projektas patvirtintas tik po pirmojo skaitymo - taigi iki priėmimo dar liko ilgas kelias, o ir pirmas žingsnis įveiktas dėl opozicijos neapsiskaičiavimo. GayLine.LT redakcija aiškinasi ką konkrečiai numato naujas projektas, kas konkrečiai vyksta Latvijoje.

Įstatymo projektas - dėl Konstitucinio teismo sprendimo

Latvijos parlamentas per pirmąjį svarstymą pritarė Civilinės sąjungos įstatymui, kuris leistų santykius registruoti ir tos pačios lyties poroms. Šis įstatymo projektas gimė dėl  2020 metų lapkričio mėnesio Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris įpareigojo Teisingumo ministeriją sukurti reguliavimą, kuris apsaugotų visas šeimas šalyje, taip pat ir tas, kurias sukuria tos pačios lyties poros.

Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad įstatymų leidėjai privalo užtikrinti du dalykus: 1. šeimos teisinę apsaugą; 2. užtikrinti socialinę ir ekonominę šeimos apsaugą. Tuo metu KT pasisakė, kad norint įgyvendinti pirmąją dalį, būtina sukurti socialinėje tikrovėje egzistuojančių šeimos santykių teisinius pagrindus, o būtent sureguliuoti tų santykių dalyvių asmeninius ir turtinius santykius. Dar daugiau - KT teigė, kad įstatymų leidėjas neturi teisės pasirinkti kurioms poroms užtikrinti teisinę apsaugą, o kurioms ne, konkrečiai kaip pavyzdį nurodydamas diskriminuojamas tos pačios lyties šeimas.

Latvijos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti tokią šeimos apsaugos ir paramos teisinę bazę, kuri grindžiama objektyviais ir pagrįstais kriterijais, atsižvelgdamas į šių santykių specifiką, įskaitant šių santykių dalyvių skirtumus ir situacijas, dėl kurių būtina užtikrinti tinkamą šeimos santykių teisinę bazę ir socialinės bei ekonominės šeimos apsaugos ir paramos priemones.

Įstatymo projekto turinys

Atsižvelgiant į šias pastabas buvo pateiktas įstatymo projektas. Jame įtvirtinama lyčiai neutrali civilinės s1jungos procedūra. Taigi ši tampa galima tarp dviejų pilnamečių fizinių asmenų. Sąjunga įtvirtinama sutartimi pas notarą, kuriose nustatomos asmenų tarpusavio neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos. Notaras, po sąjungos sudarymo, privalo apie ją pranešti Fizinių asmenų registrui.

Civilinę sąjungą draudžiama sudaryti asmenims jau esantiems santuokoje, sudariusiems civilinę sąjungą su kitu asmeniu, giminaičiams, broliams ir seserims bei pusbroliams ir pusseserėms, įvaikintiems asmenims su savo įtėviais. Nurodytas sąrašas yra galutinis.

Civilines sąjungas galėtų sudaryti ne tik Latvijos piliečiai ir kai vienas iš sąjungos narių yra Latvijos pilietis, tačiau iš užsieniečiai bei migrantai. Tačiau visais atvejais šie žmonės turi turėti leidimą laikinai gyventi Latvijos teritorijoje.

Įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyta, kad civilinė sąjunga sudaroma neterminuotai ir galioja iki jos pasibaigimo. Viena iš civilinės sąjungos pabaigos priežasčių – vienos pusės mirtis, kai sąjunga baigiasi savaime. Jeigu šalys nusprendžia susituokti, tada civilinė sąjunga baigiasi šalių santuokos sudarymu. Kita vertus, jeigu abi šalys susitaria dėl civilinės sąjungos nutraukimo ir išreiškia aiškią valią ją nutraukti, tai civilinė sąjunga nutraukiama pas notarą. jei šalys nesutaria - civilinė sąjunga nutraukiama teisme.

Tiesa, įstatymas nenumato galimybės sąjungos šalims gauti informaciją ir dalyvauti kito asmens medicininės priežiūros srityje. Tam būtinas atskiras susitarimas. Taip pat leidžiama, pasirašius atitinkamą dokumentą, suteikti teisę vienam iš sąjungos dalyvių priimti svarbius sprendimus dėl kito asmens gydymo, jei jis yra be sąmonės, ar nebegali priimti tokių sprendimų pats.

Įstatymo projekte nenumatyta ir šalių tarpusavio paveldėjimo teisė. Norint užtikrinti paveldėjimą būtinas testamentas ar atskira paveldėjimo sutartis. Turtas, priklausęs šaliai iki civilinės sąjungos sudarymo ir lieka to asmens asmeniniu turtu. Tuo tarpu turtas, įgytas po civilinės sąjungos sudarymo, jeigu įgytas abiejų šalių lėšomis ir dalyvaujant abiem partneriams, yra laikomas bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

Projekte vienos šalies turtas neatsako už kitos šalies prievoles. Jeigu dėl vienos šalies skolų norima išieškoti jas iš kitos šalies atskiro turto, šis žmogus gali reikalauti, kad turtas būtų atleistas nuo tokio išieškojimo. Jeigu dėl vienos šalies skolų taikomas išieškojimas iš šalių bendro turto, kita šalis gali prašyti padalyti turtą ir dalį jo atleisti nuo išieškojimo.

Įstatymo svarstymas Saeima

Jau per pirmąjį svarstymą Saeima bandyta atmesti šį įstatymo projektą parlamento nariams nedalyvaujant balsavime. Už įstatymo priėmimą balsavo 41 parlamentaras, septyni buvo prieš, du susilaikė. Tam, kad įstatymas parlamente judėtų į priekį, buvo būtina, kad balsuotų 50 Saeima narių ir dauguma tam pritartų. Taigi ši būtina kartelė buvo pasiekta.

Parlamentas perdavė įstatymą svarstyti Teisės reikalų komitetui, tačiau netrukus parlamentarai jį svarstė ir per pirmąjį svarstymą. Debatų metu pasisakė keli nariai, nurodydami, kad įstatymas kelia grėsmę santuokos institucijai ir tradiciniai šeimai, kurią sudaro vyras ir moteris.

Diskusijos sukėlė aršias diskusijas. Parlamentarė Ramona Petraviča iš Nepriklausomų narių frakcijos pabrėžė, kad įstatymas pažemins natūralią vyro ir moters suformuotą šeimos struktūrą. Vaikai, augantys šeimoje su tėvais civilinėje sąjungoje, nebus motyvuoti patys kurti šeimos, nes jos nebus matę.

Politikas Jānis Iesalnieks atkreipė dėmesį, kad pagal Latvijos Konstituciją santuoka sudaroma  tarp vyro ir moters.

Teisės reikalų komiteto vadovas, konservatorius Jānis Butāns priminė, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo parengti įstatymą, kuris apimtų visas šeimas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad civilinė sąjunga turi mažiau privilegijų nei santuokos institutas, pavyzdžiui nėra automatinio paveldėjimo. Kitas konservatorius Krišjānis Feldmans, kad civilinė santuoka nepakeičia santuokos ir tai yra visiškai kas kita.

Parlamentarė Inese Voika diskusijų metu sakė: „Tai apie mus visus ir nekelia grėsmės niekam. Laimingos ir apsaugotos šeimos negali kelti grėsmės niekam, kad ir ką kas sakytų!“.

Ne vienas parlamentaras kalbėjo apie tai, kad svarstant šį klausimą vyrauja du pagrindiniai mitai. Pirmasis susijęs su visuomenės skaldymu, antrasis - grėsmėmis santuokai. Jie pažymėjo, kad realybė yra priešinga - teisinė apsauga visiems tik vienija, o santuoka ir toliau lieka daug labiau privilegijuota suteikiamų teisių prasme.

Tuo metu kai šis įstatymo projektas buvo svarstomas parlamente, apie 70 žmonių dalyvavo protesto akcijoje šalia Saeima pastato. Tuo pat šiuo metu yra renkami parašai referendumui dėl Konstitucijos keitimo organizuoti. Iniciatoriai nori įrašyti, kad šeima yra pagrįsta santuoka, giminystės ryšiais ar įsivaikinimu. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias vienalyčių porų civilinių santuokų sudarymui. Parašai renkami iki liepos 29 d.