Naujajame Vaginos muziejuje yra vietos ne tik laikinoms parodoms, bet ir nuolatinei ekspozicijai „Nuo A iki V“. Čia rasite informacija apie sveikatos priežiūrą, anatomiją, transseksualų teises, interseksualias teises, reprodukcinį teisingumą, sekso paslaugų darbą.

Muziejaus pasididžiavimas yra „vulvos siena“ – nuotraukų siena, demonstruojanti neįtikėtiną vulvų įvairovę.

„Tai mano mėgstamiausia viso muziejaus dalis“, – „PinkNews“ sakė Schechter. - „Žmonės mums visada sako: „Aš noriu pamatyti tikras vulvos nuotraukas“. Noriu pamatyti visą įvairovę, noriu pamatyti, kaip jos atrodo, ar manoji yra normali“.

Šimtus makšties nuotraukų muziejus gavo iš „Gynodiversity“, kuri kuria duomenų bazę, skirtą kovoti su vulvos žalojimu, todėl Schechter „bandė atrinkti pačias įdomiausias“.

„Turime su auskarais. Turime vieną su tamponine virvele, turime įvairių formų, skirtingų spalvų, skirtingo plaukotuomo“, - sako muziejaus įkurėja.

Nuo pat Vaginos muziejus įkurimo, ši įstaiga užsibrėžė tikslą siekti queer ir trans žmonių įtraukties.

„Kai pradėjome, žinojome, kad turėsime tam tikru būdu užimti poziciją šiuo „klausimu“, tačiau negalėjome to nedaryti“, – sakė Schechter. - „Tai buvo akivaizdu. Akivaizdu, kad būsime visapusiški. Turime trans ir LGBTQ darbuotojų bei savanorių. Jie tik žmonės, ir aš nesuprantu, kodėl turėtume jų neįtraukti“.

Tiesa muziejus atsidūrė „transfobijos epicentre“. Viena iš šių transfobiškų „bangų“ užgriuvo Tarptautinę moters dieną (kovo 8 d.), kai muziejus pažymėjo šią progą paskelbdamas neįtikėtinas translyčių moterų istorijas.  Schechter asmeniškai gavo tokį kiekį grasinimų, kad turėjo uždaryti savo Twitter paskyrą.

Muziejaus steigėjos teigimu, muziejus yra atviras visiems – nepriklausomai nuo amžiaus: „Pagrindinė to priežastis yra ta, kad vaikai turi vulvas, ir jie taip pat turi apie jas sužinoti. Suaugusiesiems gali būti nedrąsu kalbėtis su vaikais apie lytinius organus, ir aš suprantu, tai yra keista. Tačiau jūs turite tai padaryti, nes jūs, tėvai ar globėjai, privalote mokyti juos apie pasaulį, apie savo kūną, išmokyti juos rūpintis savimi. Štai kodėl mes leidžiame bet kokio amžiaus bet kurį asmenį, nes jiems taip pat reikia prieigos prie šių žinių.“

Schechter sakė, kad muziejuje jau lankėsi daug vaikų – nuo ​​kūdikių iki smalsių paauglių berniukų, o jų reakcija visada buvo „nepaprastai teigiama“. Žinoma, kai kurie tėvai nemano, kad muziejus yra „tinkamas“ savo vaikams, o tai, anot Schechter, yra „absoliuti jų prerogatyva“.

Tačiau jau pats muziejaus egzistavimas verčia kalbėtis. „Tiesiog praėjusią naktį pro šalį ėjo mama ir dukra, jai buvo gal devyneri“, – sakė Schechter. - „Ji parodė į ženklą ir pasakė: „O, tai makšties muziejus!“. O mama sako: „Tai skirta man, o ne tau“, o tada jos tiesiog nuėjo. „Tikimės, kad tai paskatins pokalbį. Bent jau jos grįš namo ir ji pasakys: „Mama, kodėl Vaginos muziejus skirtas tau, o ne man?“ Ir jos apie tai pabendraus“.

Muziejus išsilaiko iš aukų, todėl kiekviena paroda yra nemokama.