Būtina pabrėžti, kad „Šeimos gynimo“ judėjimas ar ideologija, kuria siekiama apsaugoti tradicinę šeimos sampratą, dažnai ją apribojant vyro, moters ir jų vaikų sąjunga, remiasi religiniais principais. Kiekvienas žmogus turi teisę pats rinktis religiją, arba netikėti į dievą ar dievus. Vis dėlto, tam tikrų religijų atstovai mano, kad tokio pasirinkimo, kaip ir gyvenimo tvarkymo pagal jį, žmonės neturi – neva visi valstybės sprendimai, įstatymai ir tvarkos privalo „primesti“ visiems žmonėms vienodą gyvenimo būdą.

Šis judėjimas dažnai akcentuoja, kad tradicinė šeima yra visuomenės pagrindas, o bet kokie bandymai plėsti šios sąvokos ribas kelia pavojų tradiciniam vertybių pagrindui. Todėl neigiami arba ignoruojami ir Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimai, kuriais šeima nėra tik vyro ir moters sąjunga. Pabrėžtina, kad Lietuva neturi Konstitucijoje įtvirtintos nacionalinės religijos, todėl valstybės reikalai turėtų būti atsieti nuo tikėjimo. Deja, ne visi tai nori suprasti.

Tos pačios lyties porų teisių pripažinimas, teisė įsivaikinti ar įstatymais užtikrinta partnerystė, neretai pristatomi kaip grėsmė tradicijai. Tuo metu LGBTQ+ bendruomenės siekiai yra grindžiami žmogaus teisėmis ir pamatiniu lygybės principu – kiekvienas asmuo turi teisę gyventi oriai, saugiai ir be diskriminacijos.

Dažnai LGBTQ+ žmonių teisės neteisingai siejamos su šeimos ardymu arba vaikų auginimo standartų griovimu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tos pačios lyties tėvai augina vaikus taip pat sėkmingai kaip heteroseksualūs tėvai. Deja, dėl patyčių ir diskriminacijos iš tų pačių „tradicinę šeimą“ ginančių žmonių, tos pačios lyties asmenų vaikai susiduria su sunkumais mokymosi įstaigose, būreliuose ir kitose viešose vietose. Taigi, vaikams daroma žala ateina iš asmenų, kurie neva nori ginti vaikus.

„Šeimos gynimo“ retorika dažnai naudojama politinėse kampanijose, siekiant mobilizuoti konservatyviai nusiteikusius rinkėjus. Politikai žino, kad geriausias būdas atkreipti visuomenės dėmesį – nurodyti ar net sukurti tariamą grėsmę ir pasakyti, kad tik jie viską gali sutvarkyti. Čia naujos šeimos formos ar skirtingi gyvenimo būdai laikomi grėsme nusistovėjusiai tvarkai.

LGBTQ+ bendruomenė nori pripažinimo ir lygių teisių, tačiau tai nereiškia, kad šios teisės paneigia kitas šeimas. Priešingai, nepaisant seksualinės orientacijos, šie žmonės siekia meilės, stabilumo ir tvirtos šeimos – tų pačių vertybių, kurias pabrėžia ir „šeimos gynėjai“.

Pripažinus, kad visuomenė gali būti sudaryta iš skirtingų šeimos modelių, sumažėtų dirbtinė priešprieša. Tradicinė šeima neturi būti paneigta, kad būtų pripažintos kitos šeimos formos. Jos gali ir turi gyventi kartu, papildydamos viena kitą žiniomis ir praturtindamos ieškant sprendimų iš sudėtingų situacijų.

Tiek „šeimos gynėjai“, tiek LGBTQ+ bendruomenė vertina šeimos svarbą, meilę ir stabilumą. Šių bendrų vertybių akcentavimas galėtų suartinti abi puses. Įtraukianti ir stipri visuomenė gali vienu metu gerbti ir religinius įsitikinimus, ir užtikrinti visų žmonių lygias teises. Siekdami supratimo ir dialogo, galime kurti tokį pasaulį, kuriame visos šeimos – nesvarbu, kokios formos jos bebūtų – jaustųsi saugios ir vertinamos. Noriu palinkėti to visiems.