Tačiau kartu kyla esminis klausimas: ar tarptautinis dokumentas gali pakeisti kasdienį gyvenimą valstybėse, kuriose teisinė apsauga ir jos įgyvendinimas vis dar skiriasi?

Pirmas toks dokumentas Europos Tarybos istorijoje

2026 metų rugsėjo 23 dieną Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė pirmąją organizacijos strategiją, skirtą LGBTI žmonių lygioms teisėms. Ji apima 2027–2032 metų laikotarpį, o oficialus jos pristatymas numatytas 2027 metų sausio 26 dieną.

Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Berset pabrėžė, kad šis sprendimas nėra organizacijos įsipareigojimų pradžia, bet naujas jų įgyvendinimo etapas.

„Strategijos priėmimas nereiškia mūsų įsipareigojimo LGBTI lygybei pradžios. Tai žymi naują etapą: veiksmų pagrindą, paremtą Europos Tarybos žmogaus teisių standartais ir jos valstybių narių prisiimtais įsipareigojimais“, – teigiama oficialiame jo pareiškime. Naujoji strategija sutelkia jau egzistuojančius standartus ir siekia, kad jie būtų įgyvendinami nuosekliau.

Tai nėra naujas įstatymas, automatiškai keičiantis valstybių nacionalinę teisę. Strategija numato bendrą veiksmų kryptį, ekspertinę pagalbą, stebėseną ir bendradarbiavimą, o už įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu pirmiausia atsakingos pačios valstybės.

Keturios kryptys, kuriomis Europa ketina veikti

Strategijoje išskirtos keturios pagrindinės veiksmų kryptys. Pirmoji – LGBTQ+ žmonių orumo ir lygių teisių pripažinimas, pagarba bei įtrauktis. Siekiama mažinti stigmatizavimą ir netoleranciją, kad žmogaus seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė netaptų pagrindu jį žeminti arba atstumti.

Antroji – kova su melaginga informacija ir manipuliavimu. Dokumente pabrėžiama, kad LGBTQ+ žmonės vis dažniau tampa poliarizuojančių politinių pasakojimų ir dezinformacijos taikiniu. Tokios kampanijos gali gilinti visuomenės susiskaldymą ir kenkti demokratinėms vertybėms.

Trečioji kryptis – neapykantos, smurto ir nusikaltimų prieš LGBTQ+ žmones prevencija bei kova su jais. Ketvirtoji – veiksmingesnė teisinė, institucinė ir reguliavimo apsauga, kad žmogaus teisės būtų užtikrinamos ne tik oficialiuose dokumentuose.

Šios kryptys apima labai konkrečias gyvenimo sritis: šeimos gyvenimą, švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą, viešąsias paslaugas ir pagalbą nuo neapykantos ar smurto nukentėjusiems žmonėms. Strategijoje taip pat numatytas atsakingo skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto naudojimo klausimas.

Teisinė apsauga Europoje vis dar nevienoda

Kartu su strategija Europos Taryba paskelbė ataskaitą apie neapykantos kalbą prieš LGBTQ+ žmones. Joje atskleidžiami reikšmingi valstybių teisinių sistemų skirtumai.

Ataskaitos duomenimis:

• 35 valstybės narės baudžiamosios teisės nuostatose aiškiai įvardija seksualinę orientaciją kaip neapykantos kalbos pagrindą.

• 18 valstybių aiškiai įvardija lytinę tapatybę.

• Šešios valstybės aiškiai įvardija lyties raišką.

• Šešios valstybės aiškiai įvardija lytinius požymius.

Visus keturis pagrindus aiškiai apima Belgija, Danija ir Malta. Šie skaičiai nereiškia, kad kitose valstybėse LGBTQ+ žmonės visiškai neturi teisinės apsaugos. Jie parodo, kiek šalių konkrečius požymius tiesiogiai įtraukia į atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Teisinės apsaugos apimtis ir praktinis jos taikymas gali skirtis.

Kita problema – nukentėjusieji ne visada kreipiasi pagalbos. Europos Tarybos ataskaitoje nurodoma, kad tam įtakos turi nepasitikėjimas institucijomis, baimė patirti pakartotinį pažeminimą ir nenoras atskleisti savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Dėl to oficialioji statistika gali neatspindėti viso reiškinio masto. Jei žmogus nepraneša apie incidentą, institucijos gali neturėti informacijos nei apie konkrečią žalą, nei apie platesnį pasikartojančių atvejų pobūdį.

Dirbtinis intelektas gali didinti neapykantos apimtis

Atskiras dėmesys technologijoms nėra atsitiktinis. Dirbtinio intelekto priemonės gali būti naudojamos melagingiems vaizdams ir pranešimams kurti, klaidinančiai informacijai skleisti ar diskriminaciniam turiniui greičiau pasiekti dideles auditorijas.

Europos Taryba taip pat įspėja, kad skaitmeninės sistemos gali atkartoti jau egzistuojančius šališkumus, sudaryti sąlygas pernelyg invaziniam stebėjimui ir palengvinti smurtą, vykdomą pasitelkiant technologijas.

Oficialiame strategijos pristatyme organizacija pabrėžia, kad dezinformacija ir dirbtinio intelekto priemonės gali sustiprinti priešiškumą LGBTQ+ žmonėms. Pasekmės neapsiriboja interneto erdve: baimė, nerimas ir diskriminacija gali paskatinti žmones vengti viešųjų erdvių, paslaugų ar dalyvavimo visuomenės gyvenime.

Strategija nesiūlo drausti visas naujas technologijas. Jos tikslas – stiprinti gebėjimą atpažinti jų keliamą žalą, užtikrinti žmogaus teises ir skatinti atsakingą technologijų naudojimą.

Diskriminacija retai apsiriboja viena gyvenimo sritimi

Dokumente taikomas ir vadinamasis sankirtinės diskriminacijos principas. Jis reiškia, kad žmogus gali patirti diskriminaciją dėl kelių tarpusavyje susijusių aplinkybių. Pavyzdžiui, translytė moteris su negalia gali susidurti ne tik su neigiamomis nuostatomis dėl lytinės tapatybės, bet ir su nepritaikyta aplinka ar sunkumais gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Tokia situacija gali skirtis nuo žmogaus, kuris patiria diskriminaciją tik vienu pagrindu.

Vien formaliai uždrausti diskriminaciją nepakanka. Institucijoms svarbu suprasti, kaip skirtingos kliūtys veikia kartu ir ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Šis principas ypač reikšmingas sveikatos priežiūros ir viešųjų paslaugų srityse, kur žmogaus teisės turėtų būti užtikrinamos neatsižvelgiant į jo tapatybę.

Ką strategija reiškia Lietuvai?

Lietuva, kaip Europos Tarybos narė, dalyvauja bendroje žmogaus teisių sistemoje. Strategija gali tapti atskaitos tašku vertinant, kaip nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos kovos su diskriminacija priemonės, kaip reaguojama į neapykantos nusikaltimus ir ar nukentėjusieji gauna tinkamą pagalbą.

Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad dėl šio dokumento Lietuvoje automatiškai bus įteisinta partnerystė, pakeisti nacionaliniai įstatymai ar įsigalios naujos baudžiamosios sankcijos. Tokiems pokyčiams būtinos atskiros teisinės ir politinės procedūros.

Europos Taryba savo ruožtu numato padėti valstybėms ekspertinėmis žiniomis, technine pagalba, institucijų gebėjimų stiprinimu ir dalijimusi gerąja patirtimi. Strategijos įgyvendinimą koordinuos specializuoti organizacijos ekspertų komitetai ir kitos atsakingos struktūros.

Taigi dokumento priėmimas yra svarbus žingsnis, tačiau tikrasis jo poveikis priklausys nuo to, kokių priemonių imsis nacionalinės institucijos ir kaip nuosekliai jos bus įgyvendinamos.

Žmogaus teisės turi veikti ne tik popieriuje

Europos Tarybos generalinis sekretorius savo pareiškime priminė organizacijos pamatinį principą: „Europos Taryba buvo įkurta remiantis įsitikinimu, kad žmogaus teisės priklauso visiems. Ši strategija padeda tai paversti tikrove. Įtraukčiai negali būti jokių išimčių.“

Ši mintis apibendrina ir pagrindinį strategijos iššūkį. Žmogaus teisių pripažinimas tarptautiniuose dokumentuose yra svarbus, tačiau kasdienį žmonių gyvenimą lemia ir tai, kaip elgiasi gydymo įstaigos, mokyklos, darbdaviai, policija bei kitos institucijos. Jeigu žmogus dėl savo tapatybės bijo kreiptis į gydytoją, pranešti apie smurtą ar dalyvauti viešajame gyvenime, vien teisės egzistavimas dokumentuose jo problemos neišsprendžia.

Naujoji strategija nustato bendrą kryptį iki 2032 metų. Ar ji taps realiu pokyčiu, priklausys nuo valstybių politinės valios, institucijų pasirengimo. Svarbiausias išbandymas – ne tai, ar Europa sugeba priimti dar vieną strategiją, o tai, ar žmogus pajus jos poveikį savo kasdieniame gyvenime.