Šie rezultatai kelia klausimų apie politinę retoriką, kurioje moterų teisių apsauga tampa vienu svarbiausių argumentų ribojant translyčių žmonių galimybes. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad statistinis ryšys neįrodo kiekvieno draudimų šalininko motyvų ir savaime neatsako, kokios sporto taisyklės būtų teisingiausios.

Ką atskleidė apklausa?

Masačusetso universiteto Amherste politologai Tatishe Nteta, Jesse Rhodesas ir Lane Cuthbertas apklausė 1 000 JAV suaugusiųjų. Jų buvo klausiama, ar jie pritartų įstatymui, draudžiančiam translyčiams jaunuoliams žaisti mokyklų sporto komandose pagal jų lytinę tapatybę.

Maždaug pusė respondentų palaikė tokį ribojimą. Tačiau tyrėjai norėjo išsiaiškinti ne tik tai, kas pritaria draudimams, bet ir kokios kitos visuomeninės nuostatos siejasi su šia pozicija. Todėl apklausos dalyviai taip pat vertino moteris, atsakinėjo į klausimus apie lyčių lygybę ir išreiškė savo požiūrį į stereotipus apie moterų elgesį.

Tyrėjų komentaras spalio 20 dieną paskelbtas leidinyje „The Conversation“, o vėliau perspausdintas mokslo naujienų portale „Phys.org“. Jame pristatomi apklausos rezultatai ir jų reikšmė JAV politinėms diskusijoms.

Skirtumas – nuo 28 iki 79 procentų

Ryškiausias skirtumas išryškėjo lyginant respondentus pagal seksizmo rodiklius. Tarp žmonių, kurių atsakymuose nustatyta mažiausiai seksistinių nuostatų, translyčių sportininkų dalyvavimo ribojimams pritarė 28 proc. Tarp daugiausia tokių nuostatų išsakiusių respondentų šis skaičius siekė net 79 proc.

Seksistinės nuostatos buvo vertinamos pagal pritarimą teiginiams, kad moterys perdėtai skundžiasi problemomis darbe, pernelyg lengvai įsižeidžia ar siekia kontroliuoti vyrus. Tyrėjai taip pat paprašė respondentų įvertinti savo jausmus moterims skalėje nuo nulio iki šimto. Tarp palankiausiai moteris vertinusių apklausos dalyvių ribojimams pritarė 45 proc., o tarp nepalankiausiai vertinusių – 58 proc.

Šie rezultatai atskleidžia svarbų prieštaravimą politinėje retorikoje: deklaruojamas rūpestis moterimis ne visada sutampa su platesniu palankumu moterų teisėms ir lyčių lygybei.

Kai moterų apsauga tampa politiniu argumentu

Jeigu politikas teigia ginantis moteris, verta klausti ne tik to, kokius draudimus jis siūlo, bet ir kaip jo pozicija dera su kitais sprendimais, susijusiais su lyčių lygybe, diskriminacija ir moterų galimybėmis visuomenėje.

Tokia patikra svarbi todėl, kad politiniai šūkiai gali būti paveikūs net tada, kai jie neatskleidžia viso klausimo sudėtingumo. Rūpestis viena visuomenės grupe gali būti nuoširdus, tačiau jis taip pat gali būti pasitelkiamas siekiant sutelkti rinkėjus, išnaudojant jų baimes ir išankstines nuostatas kitos grupės atžvilgiu.

Šio tyrimo reikšmė neapsiriboja ginču dėl translyčių sportininkių dalyvavimo varžybose. Jis primena, kad politinius pasiūlymus verta vertinti ne vien pagal jų deklaruojamus tikslus, bet ir pagal platesnį vertybinį kontekstą. Teiginys, kad siekiama apsaugoti moteris, savaime neįrodo nei politiko nuoširdumo, nei jo siūlomos priemonės pagrįstumo. Tam reikia atskirai vertinti įrodymus, galimas pasekmes ir tai, ar siūlomas sprendimas iš tiesų padeda siekti deklaruojamo tikslo.